"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2021 m. gruodžio 9–10 d.
Pagrindiniai rezultatai
Vidaus reikalai, gruodžio 9 d.
Hibridinės grėsmės ir migracijos problemos
Ministrai aptarė hibridinių išpuolių ir neteisėto migrantų gabenimo klausimus. Jie ypač daug dėmesio skyrė dabartinių reagavimo į šiuos reiškinius priemonių veiksmingumui ir priemonėms, kurių reikia siekiant geriau pasirengti ateičiai.
Jau kelis mėnesius patiriame kitą migracijos problemos aspektą – Baltarusijos režimo vykdomą hibridinį išpuolį. Be to, prie mūsų išorės sienų yra dar keletas kitų, lygiai taip pat neatidėliotinų, migracijos problemų. Šiandien surengėme atvirą diskusiją dėl galimų tolesnių veiksmų siekiant pagerinti mūsų išorės sienų apsaugą ir užkirsti kelią žūtims.
Slovėnijos vidaus reikalų ministras Alešas Hojsas
Ministrai svarstė, kokių papildomų veiksmų vidaus reikalų srityje dar gali imtis ES reaguodama į naudojimąsi migracija kaip hibridine grėsme ir siekdama atgrasyti nuo panašių bandymų ateityje. Jie aptarė, kokių priemonių reikėtų imtis pirmiausia, kad būtų veiksmingai užkirstas kelias antriniam judėjimui ES ir suardytas neteisėto žmonių gabenimo verslo modelis. Atsižvelgdami į pastaraisiais mėnesiais dėtas pastangas stiprinti migracijos išorės aspektą, ministrai taip pat diskutavo, kuriems kitiems elementams turėtų būti teikiama pirmenybė ES lygmeniu.
Pietų metu ministrai aptarė tvarius sprendimus, susijusius su migracija ir prieglobsčio paktu.
Ministrai taip pat diskutavo apie ekonomikos gaivinimo lėšas pagal priemonę „NextGenerationEU“ ir apie tai, kaip kuo veiksmingiau užkirsti kelią organizuoto nusikalstamumo infiltracijai į teisines struktūras ir procesus.
Negalime leisti, kad mokesčių mokėtojų pinigais būtų remiama organizuoto nusikalstamumo veikla arba kad būtų piktnaudžiaujama mūsų teisinės struktūromis ir procesais siekiant sukurti teisinę nusikalstamos veiklos priedangą. Šiandien ministrai pabrėžė, kad svarbu gerai suprasti grėsmę, su kuria susiduriame, ir kad būtina bendradarbiauti kovojant su ja.
Slovėnijos vidaus reikalų ministras Alešas Hojsas
Ministrai pabrėžė, kad, siekiant užkirsti kelią organizuoto nusikalstamumo infiltracijai į teisines struktūras ir su tuo kovoti, svarbu naudoti įvairias priemones ir užtikrinti koordinuotą ES požiūrį. Be to, jie pabrėžė poreikį, kad valstybės narės, įvertindamos įvairius rodiklius, keistųsi informacija apie teisinių struktūrų pažeidžiamus aspektus. Taip pat reikia, kad valstybės narės ir atitinkamos TVR agentūros užtikrintų geresnį žvalgybos vaizdą.
Be to, ministrai susipažino su Komisijos pranešimu apie naujus pasiūlymus dėl Priumo, teisėsaugos bendradarbiavimo ir keitimosi informacija. Taryboje dėl šių pasiūlymų bus toliau dirbama techniniu lygiu.
Ypatingos svarbos subjektų atsparumas
Ministrai susipažino su susitarimu dėl bendro požiūrio, kurį vakar pasiekė ambasadoriai ir kurį, tikimasi, Taryba oficialiai patvirtins gruodžio 20 d.
Norint užtikrinti mūsų visuomenės saugumą ir klestėjimą, labai svarbu stiprinti mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumą. Mūsų saugumo padėties pokyčiai, pvz., susiję su dabartine COVID-19 pandemija, hibridinėmis grėsmėmis ar ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais, rodo, jog turime dėti daugiau pastangų, kad būtume bendrai pasirengę būsimiems iššūkiams. Vakar ambasadorių pasiektas susitarimas, kurį, tikiuosi, greitai oficialiai patvirtins Taryba, yra svarbus žingsnis šia linkme.
Slovėnijos vidaus reikalų ministras Alešas Hojsas
Direktyvos dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo projektu siekiama užtikrinti, kad šie subjektai būtų pasirengę užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, terorizmui ar tokioms ekstremaliosioms sveikatos situacijoms kaip COVID-19 pandemija, juos atlaikyti ir po jų atsigauti. Tarybos įgaliojimų projektas apima subjektus devyniuose sektoriuose: energetikos, transporto, bankų, finansų rinkos infrastruktūros, sveikatos priežiūros, geriamojo vandens, nuotekų, skaitmeninės infrastruktūros ir kosmoso sektoriuose.
Pagal siūlomas naujas taisykles, ypatingos svarbos subjektai turėtų pranešti nacionalinėms institucijoms apie trikdančius incidentus, o ES valstybės narės turėtų nustatyti ypatingos svarbos subjektus, atlikti nacionalinius rizikos vertinimus ir turėti tokių subjektų atsparumo užtikrinimo strategiją.
Oficialiai priėmus Tarybos bendrą požiūrį, bus galima pradėti derybas su Europos Parlamentu.
ES rengia naujas taisykles, kad ypatingos svarbos infrastruktūros objektai būtų atsparesni, patvaresni ir atlaikytų sukrėtimus.
Šengeno acquis taikymas Kroatijoje
Šiandien Taryba padarė išvadą, kad Kroatija įvykdė būtinas visų Šengeno acquis dalių taikymo sąlygas. Patikrinimas, ar Kroatija įvykdė visoms atitinkamoms Šengeno acquis dalims taikyti būtinas sąlygas, yra viena iš išankstinių sąlygų, kad Taryba vėliau galėtų priimti sprendimą dėl vidaus sienų kontrolės panaikinimo.
Ministrai įvertino pažangą, padarytą dirbant prie pasiūlyto Tarybos reglamento dėl Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo. Dabar diskusijos Taryboje bus tęsiamos techniniu lygiu.
Pasiūlymu siekiama, kad Šengeno erdvė būtų labiau pritaikoma prie dabartinių ir būsimų iššūkių, stiprinant šio mechanizmo strateginį sutelktumą, sutrumpinant ir supaprastinant vertinimo ir stebėsenos procedūras, stiprinant tikrinimą, ar įgyvendinant Šengeno acquis laikomasi pagrindinių teisių, ir optimizuojant visų valstybių ir ES subjektų dalyvavimą.
Sąveikumo įgyvendinimas
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl sąveikumo įgyvendinimo. Remdamiesi „eu-LISA“ ir Europos Komisijos vertinimu, jie susitarė dėl peržiūrėto tvarkaraščio: 2022 m. birželio mėn. viduryje – atnaujinta Šengeno informacinė sistema, 2022 m. rugsėjo mėn. pabaigoje – atvykimo ir išvykimo sistema ir 2023 m. gegužės mėn. – ETIAS ir ECRIS-TCN.
Toliau siekiama, kad sąveikumo struktūra būtų įdiegta ne vėliau kaip 2023 m. pabaigoje.
Saugumui ir migracijai skirtos ES lygmens IT sistemos (Infografikas.)
Bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje
Ministrai, dalyvaujant Kovos su terorizmu grupei, buvo trumpai informuoti apie kompetentingų institucijų, atsakingų už kovą su terorizmu, bendradarbiavimą.
Patirtis, įgyta per teroristinius išpuolius Europoje, aiškiai parodė, kad reikalingas teisėsaugos ir žvalgybos subjektų bendradarbiavimas. 2016 m. lapkričio mėn. ministrai susitarė išnagrinėti kovos su terorizmu grupės ir Europolo bendradarbiavimo galimybes bendro intereso srityse, kartu visapusiškai atsižvelgiant į išimtinę valstybių narių kompetenciją nacionalinio saugumo srityje.
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie naujausius pokyčius, susijusius su dabartiniais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
Ji taip pat pranešė apie ES ir Vakarų Balkanų teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimo rezultatus ir pasirengimą būsimam ES ir JAV teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimui bei jo darbotvarkę.
Pirmininkaujanti valstybė narė pranešė apie lapkričio 11–12 d. įvykusios virtualios ministrų konferencijos dėl seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir tyrimo rezultatus.
Tarybai pirmininkausianti Prancūzija pristatė savo ateinančių šešių mėnesių darbo programą ir prioritetus.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Per COVID-19 pandemiją įgyta patirtis, susijusi su teismų veikimu
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl per COVID-19 pandemiją įgytos patirties, susijusios su teismų veikimu ir neatidėliotinų priemonių teismine peržiūra bei tikrinimu. Jie apsvarstė būdus, kaip galima spręsti esamas ir būsimas problemas, susijusias su šiuo metu susiklosčiusia ir ateityje galinčiomis susiklostyti ekstremaliosiomis situacijomis. Valstybės narės pasidalijo savo geriausia patirtimi švelninant COVID-19 pandemijos poveikį teisingumo sistemoms. Visų pirma jos pabrėžė, kad svarbu toliau dirbti skaitmeninimo srityje siekiant visiems piliečiams užtikrinti teisę kreiptis į teismą, kartu nustatant tinkamas apsaugos priemones ir visapusiškai laikantis pagrindinių teisių.
Nors dėl pandemijos kilo sunkumų, mūsų nacionalinės sistemos ir konstituciniai teismai iš esmės buvo atsparūs. Tačiau privalome užtikrinti, kad kitą kartą kilus krizei, neatsižvelgiant į jos pobūdį, būtume dar geriau jai pasirengę. Vienas iš šiandien akcentuotų elementų – mūsų teisingumo sistemų skaitmeninimo svarba; ateinančius mėnesius piliečių labui toliau dirbsime šioje srityje.
Slovėnijos teisingumo ministras Marjanas Dikaučičius
Kova su neapykantą kurstančia retorika ir neapykantos nusikaltimais
Pietų metu ministrai aptarė tai, kaip geriau kovoti su neapykantą kurstančia retorika ir neapykantos nusikaltimais, kad Europa taptų įtraukesnė ir joje būtų užtikrinama geresnė apsauga. Jie daug dėmesio skyrė didžiausiems iššūkiams ir spragoms, su kuriais susiduria reaguodamos valstybės narės, veiksmams, galintiems padėti remti jų pastangas, geriausiai patirčiai, susijusiai su bendradarbiavimu su pilietine visuomene ir IT bendrovėmis, taip pat geriausiai patirčiai, susijusiai su parama konkrečioms aukų grupėms ir su jų apsauga.
Mūsų atviroje demokratinėje visuomenėje nėra vietos neapykantą kurstančiai retorikai ir neapykantos nusikaltimams. Turime toliau dirbti dviejose svarbiose srityse: siekiant užtikrinti, kad socialinių tinklų platformos pašalintų neapykantą kurstančią retoriką, ir siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomas mūsų baudžiamosios teisės atsakas Taip pat turime užtikrinti, kad tinkamai remtume aukas ir šalintume pagrindines priežastis, atlikdami geresnius mokslinius tyrimus ir glaudžiau bendradarbiaudami su pilietine visuomene bei kitomis viešosiomis įstaigomis.
Slovėnijos teisingumo ministras Marjanas Dikaučičius
E. įrodymų reglamentas
Ministrai įvertino pažangą vykstančiose Tarybos ir Europos Parlamento derybose dėl e. įrodymų reglamento.
Pirmininkaujant Slovėnijai buvo pasikeista nuomonėmis techniniu lygmeniu, daugiausia dėmesio skiriant pranešimo tvarkai. Kalbant apie pranešimo pareigas, teisės aktų leidėjų nuomonės daugiausia skiriasi dėl atitinkamo įrodymų saugojimo ar pateikimo orderiams taikomose procedūrose dalyvaujančių valstybių vaidmens.
Pirmininkaujanti valstybė narė pažymėjo, kad siekdama susitarimo Taryba pasiūlė padaryti esminių nuolaidų Parlamentui. Tačiau iki šiol Parlamentas laikosi nuomonės, kad šių nuolaidų nepakanka.
ES prisijungimas prie Europos žmogaus teisių konvencijos
Ministrams buvo pateikta naujausia informacija apie dabartinę ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) padėtį. Pirmininkaujanti valstybė narė pranešė apie pažangą, padarytą derybose Europos Taryboje, ir apie pasirengimą kompetentinguose Tarybos organuose.
Prisijungimo derybas veda Europos Tarybos ad hoc grupė. Per šį pusmetį įvyko 10-asis, 11-asis ir 12-asis ad hoc grupės posėdžiai. Šiose diskusijose daugiausia dėmesio buvo skiriama ES specialiems procedūriniams mechanizmams Europos Žmogaus Teisių Teisme, taip pat šalių tarpusavio peticijoms, ES valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui ir BUSP srities klausimams. Be šio darbo, ekspertai taip pat daug dėmesio skyrė ES vidaus taisyklių, kurios bus reikalingos dėl būsimo prisijungimo susitarimo, rengimui.
Komisija ir pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie naujausius pokyčius, susijusius su Europos prokuratūros įsteigimu. Diskusijoje šiuo klausimu dalyvavo Europos vyriausioji prokurorė.
Europos prokuratūra jau pradėjo daugiau kaip 400 tyrimų dėl žalos, kaip vertinama, siekiančios milijardus eurų, ir jau taiko pagrindines tyrimo priemones. Ji atliko kratos ir konfiskavimo operacijas, taip pat vykdant Europos prokuratūros vadovaujamus procesus jau buvo suimti keli įtariamieji. Remiantis Europos prokuratūros darbu jau buvo priimtas pirmasis apkaltinamasis nuosprendis.
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie naujausius pokyčius, susijusius su dabartiniais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
Komisija pristatė savo naujausius pasiūlymus skaitmeninti ES teisingumo sistemas ir pirmąją ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitą, kurioje laikomasi teminio požiūrio, daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms teisėms skaitmeniniame amžiuje. Komisija taip pat nurodė pasiūlymus teisingumo, įskaitant civilinę ir baudžiamąją teiseną, srityje, kuriuos pateiks šiais ir kitais metais.
Pirmininkaujanti valstybė narė pranešė apie ES ir Vakarų Balkanų teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimo rezultatus ir pasirengimą būsimam ES ir JAV teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimui bei jo darbotvarkę.
Tarybai pirmininkausianti Prancūzija pristatė savo ateinančių šešių mėnesių darbo programą ir prioritetus.
Taryba taip pat be diskusijų patvirtino punktus, nurodytus teisėkūros procedūra priimamų aktų ir su teisėkūros procedūra nesusijusių A punktų sąrašuose.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Jau kelis mėnesius patiriame kitą migracijos problemos aspektą – Baltarusijos režimo vykdomą hibridinį išpuolį. Be to, prie mūsų išorės sienų yra dar keletas kitų, lygiai taip pat neatidėliotinų, migracijos problemų. Šiandien surengėme atvirą diskusiją dėl galimų tolesnių veiksmų siekiant pagerinti mūsų išorės sienų apsaugą ir užkirsti kelią žūtims.
Nors dėl pandemijos kilo sunkumų, mūsų nacionalinės sistemos ir konstituciniai teismai iš esmės buvo atsparūs. Tačiau privalome užtikrinti, kad kitą kartą kilus krizei, neatsižvelgiant į jos pobūdį, būtume dar geriau jai pasirengę. Vienas iš šiandien akcentuotų elementų – mūsų teisingumo sistemų skaitmeninimo svarba; ateinančius mėnesius piliečių labui toliau dirbsime šioje srityje.