Chronologija: ES migracijos ir prieglobsčio politika

Šioje chronologijoje pateikiama svarbiausių faktų, susijusių su Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos darbu siekiant nustatyti ES reagavimo į migracijos spaudimą priemones, apžvalga.

Taryba priėmė keletą teisės aktų, kuriais reformuojama ES migracijos ir prieglobsčio valdymo teisinė sistema.

Jais nustatomos taisyklės, kurios padės:

• tvarkingai valdyti atvykimą,
• sukurti veiksmingas ir vienodas procedūras,
• užtikrinti sąžiningą naštos pasidalijimą tarp valstybių narių.

• Taryba priėmė ES migracijos ir prieglobsčio paktą (pranešimas spaudai, 2024 m. gegužės 14 d.)

Taryba patvirtino vieną bendrą leidimą, kuriuo siekiama:

• nustatyti vieną bendrą prašymų išduoti bendrą leidimą dirbti ir gyventi šalyje teikimo procedūrą,
• užtikrinti vienodas teises reikalavimus atitinkantiems trečiųjų šalių piliečiams, grindžiamas vienodu požiūriu, kaip ir į vieną bendrą leidimą išdavusios valstybės narės piliečius,
• užtikrinti spartesnį prašymų išduoti vizą tvarkymą,
• sudaryti galimybę vieno bendro leidimo turėtojams pakeisti darbdavį,
• nustatyti instrukcijas tam atvejui, kai vieno bendro leidimo turėtojas tampa bedarbiu.

• Teisėta migracija: Taryba pritarė tam, kad ne ES piliečiams būtų išduodamas vienas leidimas dirbti ir gyventi (pranešimas spaudai, 2024 m. balandžio 12 d.)

ES valstybių narių atstovai (COREPER) patvirtino preliminarų susitarimą, kurį 2023 m. gruodžio 20 d. pasiekė Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Parlamentas dėl penkių pagrindinių ES prieglobsčio ir migracijos sistemą reformuosiančių teisės aktų, sudarančių prieglobsčio ir migracijos paktą.

Nuolatinių atstovų komitetas taip pat pritarė trims prieglobsčio ir migracijos teisės aktams, dėl kurių Taryba ir Parlamentas susitarė jau 2022 m. Šie trys teisės aktai yra:

• peržiūrėta Priėmimo sąlygų direktyva,
• atnaujintas Priskyrimo reglamentas,
• Reglamentas, kuriuo nustatoma perkėlimo į ES sistema.

• Žalia šviesa prieglobsčio ir migracijos reformai. ES valstybių narių atstovų susitarimas su Europos Parlamentu (pranešimas spaudai, 2024 m. vasario 8 d.)

Penki ES teisės aktai, dėl kurių susitarė pirmininkaujanti Ispanija ir Parlamentas, apima visus prieglobsčio ir migracijos valdymo etapus, įskaitant:

• neteisėtų migrantų tikrinimą jiems atvykus į ES,
• biometrinių duomenų paėmimą,
• prieglobsčio prašymų pateikimo ir nagrinėjimo procedūras,
• taisykles, kuriomis nustatoma, kuri valstybė narė yra atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą,
• valstybių narių bendradarbiavimą bei tarpusavio solidarumą ir krizinių situacijų valdymą, įskaitant atvejus, kai migrantais naudojamasi kaip priemone.

• Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė proveržį dėl ES prieglobsčio ir migracijos sistemos reformos.

ES valstybių narių atstovai susitarė dėl galutinio bendros Europos prieglobsčio ir migracijos politikos komponento.

Valstybės narės patvirtino savo derybų įgaliojimus dėl reglamento dėl krizinių situacijų, įskaitant migracijos instrumentalizavimą, ir force majeure situacijas migracijos ir prieglobsčio srityje. Ši pozicija bus Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės derybų su Europos Parlamentu pagrindas.

• Migracijos politika. Taryba susitarė dėl įgaliojimų dėl ES teisės akto, taikomo susidarius krizinėms situacijoms (pranešimas spaudai, 2023 m. spalio 4 d.)

Pirmininkaujanti valstybė narė pateikė ministrams pažangos ataskaitą dėl visų Prieglobsčio ir migracijos pakto teisėkūros dokumentų.

Taryba ir Europos Parlamentas šiuo metu dalyvauja vadinamosiose trilogo derybose dėl penkių teisėkūros dokumentų. Jais bus reformuota bendra Europos prieglobsčio sistema ir sukurta bendra ES sistema, kuri apims visus prieglobsčio ir migracijos valdymo aspektus. Abi institucijos nori užbaigti derybas ir oficialiai priimti atskirus pasiūlymus dėl teisės aktų iki šio teisėkūros laikotarpio pabaigos.

Be to, ministrai susipažino su dabartine migracijos išorės aspekto padėtimi. Tai susiję su ES politika, skirta bendriems ES ir kitų žemynų bei šalių migracijos iššūkiams įveikti. Komisija pateikė naujausią informaciją apie pažangą, padarytą bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis partnerėmis.

• Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2023 m. gruodžio 4–5 d.

Pirmininkas pažymėjo, kad Europos Vadovų Taryba reiškia gilią užuojautą dėl pasibaisėtinos žmonių žūties neseniai įvykus tragedijai Viduržemio jūroje.

Buvo išsamiai apžvelgta migracijos padėtis prie ES išorės sienų ir pačioje ES ir buvo atkreiptas dėmesys į iki šiol atliktą darbą reaguojant Europos lygmeniu.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija informavo Europos Vadovų Tarybą apie stabilią pažangą įgyvendinant jos 2023 m. vasario 9 d. išvadas, daugiausia dėmesio skiriant migracijos išorės aspektams ir jų finansavimo mechanizmams.

Europos Vadovų Taryba šį darbą nuolat peržiūrės.

• Europos Vadovų Taryba, 2023 m. birželio 29–30 d.
• Europos Vadovų Tarybos pirmininko išvados dėl migracijos išorės aspekto

Taryba susitarė dėl dviejų ypač svarbių prieglobsčio ir migracijos srities reglamentų.

Prieglobsčio procedūros reglamentas

Prieglobsčio procedūros reglamentu visoje ES nustatoma bendra procedūra, kurios valstybės narės turi laikytis, kai asmenys prašo tarptautinės apsaugos.

Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentas

Kai bus susitarta dėl Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamento, jis turėtų pakeisti dabartinį Dublino reglamentą. Dublino reglamente išdėstytos taisyklės, pagal kurias nustatoma valstybė narė, atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentu šios taisyklės bus supaprastintos, o terminai sutrumpinti.

Siekiant subalansuoti dabartinę sistemą, pagal kurią už didžiąją daugumą prieglobsčio prašymų atsakingos kelios valstybės narės, siūlomas naujas solidarumo mechanizmas – paprastas, nuspėjamas ir veiksmingas. Naujosiose taisyklėse privalomas solidarumas derinamas su valstybėms narėms suteikiamu lankstumu, kiek tai susiję su individualių įnašų pasirinkimu.

• Migracijos politika. Taryba pasiekė susitarimą dėl ypač svarbių prieglobsčio ir migracijos teisės aktų (pranešimas spaudai, 2023 m. birželio 8 d.)

The Council has agreed its position on an update of an EU law that deals with legal migration to the EU labour market. The updated rules streamline the application procedure and make it more effective.

Thanks to this international recruitment of talent should get a boost, more rights for third-country workers and their equal treatment compared to EU workers should reduce labour exploitation.

• Legal migration: Council settles on negotiating position for review of Single Permit Directive (press release, 8 June 2023)

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija informavo Europos Vadovų Tarybą apie pažangą, padarytą įgyvendinant jos vasario mėn. išvadas dėl migracijos.

Vadovai paragino skubiai įgyvendinti šias išvadas ir apžvelgs įgyvendinimą birželio mėn.

• Europos Vadovų Taryba, 2023 m. kovo 23 d.

Specialiajame Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje ES valstybių ir vyriausybių vadovai aptarė migracijos klausimus. Jie įvertino, kaip įgyvendinamos jų ankstesnės išvados dėl visapusiško požiūrio į migraciją, taikomo laikantis ES principų ir vertybių bei pagrindinių teisių, daugiausia dėmesio skirdami:

• intensyvesniems išorės veiksmams,
• grąžinimui ir readmisijai,
• ES išorės sienų kontrolei,
• kovai su migracijos instrumentalizavimu, prekyba žmonėmis ir neteisėtu jų gabenimu,
• duomenims apie migracijos srautus,
• Migracijos ir prieglobsčio paktui.

• Specialusis Europos Vadovų Tarybos susitikimas (pagrindiniai rezultatai, 2023 m. vasario 9 d.)

Remdamasi Komisijos pagal Migracijos ir prieglobsčio paktą pateiktais pasiūlymais, Taryba patvirtino derybų įgaliojimus dėl dviejų prieglobsčio ir migracijos teisės aktų:

• EURODAC reglamento, kuriuo siekiama padėti valstybėms narėms geriau stebėti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtai ES esančių asmenų buvimo vietą bei judėjimą,
• Tikrinimo reglamento, kuriuo prisidedama prie asmenų kontrolės prie išorės sienų stiprinimo.

Be to, 21 valstybė narė arba asocijuotoji valstybė pritarė tam, kad būtų priimta deklaracija dėl solidarumo, pagal kurią numatytas savanoriškų solidarumo įnašų mechanizmas, taikomas vykdant perkėlimą Europos Sąjungoje arba prisidedant kitais būdais, visų pirma skiriant finansinius įnašus.

• Taryba patvirtino derybų dėl EURODAC reglamento ir Tikrinimo reglamento įgaliojimus, o 21 valstybė priėmė deklaraciją dėl solidarumo (pranešimas spaudai, 2022 m. birželio 22 d.)
• IT sistemos siekiant kovoti su nusikalstamumu ir apsaugoti ES sienas (bendra informacija)

Taryba priėmė reglamentą dėl sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE), kuriuo bus sudarytos sąlygos skubiai skirti ir perskirstyti sanglaudos politikos finansavimui skirtas lėšas. Taip bus užtikrinta, kad pabėgėlius priimančios valstybės narės turėtų pakankamai išteklių augantiems būsto, švietimo ir sveikatos priežiūros poreikiams patenkinti.

Be to, valstybės narės galės pasinaudoti Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirta ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyva (REACT-EU) – viena didžiausių ES viešųjų investicijų programų po pandemijos.

Taryba taip pat priėmė pasiūlymą:

• skirti iki 420 mln. € iš likusių 2014–2020 m. vidaus reikalų fondo lėšų,
• suteikti galimybę valstybėms narėms ir kitiems viešiesiems ar privatiesiems donorams skirti papildomų lėšų iš 2021–2027 m. Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo.

Taip bus suteikta papildomų išteklių nuo karo Ukrainoje bėgantiems asmenims priimti.

• Ukraina: pagalbai pabėgėliams – 17 mlrd. € ES lėšų (pranešimas spaudai, 2022 m. balandžio 4 d.)

ES nusprendė pradėti taikyti laikinosios apsaugos sistemą. Priemonės tikslas – sumažinti nacionalinėms prieglobsčio sistemoms tenkantį spaudimą ir sudaryti sąlygas perkeltiesiems asmenims naudotis suderintomis teisėmis visoje ES. Šios teisės apima:

• teisę apsigyventi,
• galimybę įsidarbinti ir gauti būstą,
• medicininę pagalbą,
• vaikų galimybę mokytis.

Laikinoji apsauga – tai ekstremaliajai situacijai skirtas mechanizmas, kuris gali būti taikomas esant masiniam perkeltųjų asmenų antplūdžiui ir kuriuo siekiama perkeltiesiems asmenims, kurie negali grįžti į savo kilmės šalį, nedelsiant suteikti kolektyvinę apsaugą.

• Ukraina: Taryba pradėjo taikyti laikinąją apsaugą nuo karo bėgantiems asmenims (pranešimas spaudai, 2022 m. kovo 4 d.)

2022 m. sausio 19 d. Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO) pakeis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA).

Naujoji agentūra bus atsakinga už bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimo gerinimą: ji teiks valstybėms narėms didesnę operacinę ir techninę pagalbą ir užtikrins didesnį tarptautinės apsaugos prašymų vertinimo suderinimą.

• ES prieglobsčio agentūra (interneto svetainė)

Taryba priėmė reglamentą, kuriuo įsteigiama ES prieglobsčio agentūra. Šiuo reglamentu siekiama pagerinti prieglobsčio politikos taikymą visoje ES, dabartinį Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO) paverčiant visateise agentūra.

Ši agentūra bus atsakinga už bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimo gerinimą:

• teiks valstybėms narėms didesnę operacinę ir techninę pagalbą,
• prisidės prie didesnės tarptautinės apsaugos prašymų vertinimo konvergencijos.

• Migracijos ir prieglobsčio paktas Taryba priėmė Reglamentą dėl ES prieglobsčio agentūros (pranešimas spaudai, 2021 m. gruodžio 9 d.)

ES vadovai paragino Europos Komisiją ir ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad aštuoni veiksmų planai, skirti prioritetinėms kilmės ir tranzito šalims, veiktų, ir nedelsiant juos įgyvendinti.

Europos Vadovų Taryba aiškiai nurodė, kad nesitaikstys su jokiu ES nepriklausančių šalių mėginimu naudotis migrantais kaip priemone siekiant politinių tikslų. Ji pakartojo esanti pasiryžusi užtikrinti veiksmingą ES išorės sienų kontrolę ir pabrėžė, kad reikia užtikrinti veiksmingą grąžinimą ir visišką readmisijos susitarimų įgyvendinimą.

ES valstybių ir vyriausybių vadovai pareiškė, kad ES toliau kovos su Baltarusijos režimo tebevykdomu hibridiniu išpuoliu, be kita ko, priims papildomų ribojamųjų priemonių asmenims ir teisės subjektams.

• Europos Vadovų Tarybos išvados, 2021 m. spalio 21–22 d.
• ES santykiai su Baltarusija

Taryba priėmė Mėlynosios kortelės direktyvą. Naujosiomis taisyklėmis, kuriomis pakeičiamos galiojančios taisyklės, suderinama daugiau atvykimo ir gyvenimo sąlygų aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš ES nepriklausančių šalių ir padidinamas ES mėlynosios kortelės patrauklumas.

Naujosios sistemos tikslas – pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, visų pirma sektoriuose, kuriuose tokių darbuotojų trūksta.

Šia visoje ES taikoma priėmimo sistema:

• nustatomi įtraukesni kriterijai;
• supaprastinamos procedūros;
• sudaromos palankesnės sąlygos judumui ES viduje;
• palengvinamas šeimos susijungimas;
• sudaromos labai didelės galimybės patekti į darbo rinką.

• Teisėta migracija. Taryba priėmė Mėlynosios kortelės direktyvą, kad pritrauktų aukštos kvalifikacijos darbuotojus (pranešimas spaudai, 2021 m. spalio 7 d.)

Vidaus reikalų ministrai aptarė pokyčius Afganistane, konkrečiau – pokyčius, susijusius su galimais padariniais tarptautinės apsaugos, migracijos bei saugumo srityse, ir priėmė pareiškimą dėl šio klausimo.

Jie akcentavo, kad reikia toliau koordinuoti veiksmus su tarptautiniais partneriais siekiant stabilizuoti padėtį regione ir užtikrinti, kad humanitarinė pagalba pasiektų pažeidžiamus asmenis. Jie taip pat pareiškė, kad reikia toliau bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai iš regiono, veiksmingai apsaugoti ES išorės sienas ir užkirsti kelią neteisėtam atvykimui.

• Pareiškimas dėl padėties Afganistane (2021 m. rugpjūčio 31 d.)

Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Europos Parlamento atstovai pasiekė preliminarų susitarimą dėl ES prieglobsčio agentūros reglamento.

Siūlomu reglamentu siekiama pagerinti prieglobsčio politikos taikymą ES, dabartinį Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO) paverčiant visateise agentūra. Ši agentūra bus atsakinga už bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimo gerinimą:

• ji teiks valstybėms narėms didesnę operacinę ir techninę pagalbą,
• prisidės prie didesnės tarptautinės apsaugos prašymų vertinimo konvergencijos.

• ES prieglobsčio agentūra. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą (pranešimas spaudai, 2021 m. birželio 29 d.)

ES vadovai sutarė, kad siekiant užkirsti kelią žūtims ir sumažinti spaudimą prie Europos sienų bus suintensyvintos abipusiškai naudingos partnerystės ir abipusiškai naudingas bendradarbiavimas su kilmės ir tranzito šalimis – tai neatskiriama ES išorės veiksmų dalis.

Šis bendras požiūris turėtų būti taikomas visiems migracijos maršrutams ir:

• jis bus pragmatiškas, lankstus ir pritaikytas konkrečioms situacijoms;
• jį taikant bus – veikiant kaip Europos komanda – naudojamasi visomis turimomis ES ir valstybių narių priemonėmis ir paskatomis;
• jį taikant bus glaudžiai bendradarbiaujama su JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR) ir Tarptautine migracijos organizacija (TMO).

ES valstybių ar vyriausybių vadovai paragino Europos Komisiją ir vyriausiąjį įgaliotinį, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis:

• nedelsiant sustiprinti konkrečius veiksmus su prioritetinėmis kilmės ir tranzito šalimis;
• 2021 m. rudenį pateikti veiksmų planus, skirtus prioritetinėms kilmės ir tranzito šalims.

Europos Vadovų Taryba pasmerkė ir atmetė bet kokius trečiųjų valstybių mėginimus naudotis migrantais siekiant politinių tikslų.

• Europos Vadovų Taryba, 2021 m. birželio 24–25 d. (pagrindiniai rezultatai)

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl direktyvos, kuria nustatomos ES nepriklausančių šalių piliečių, kurie yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai, atvykimo ir apsigyvenimo sąlygos jiems atvykstant gyventi ir dirbti ES, projekto.

Mėlynosios kortelės direktyva siekiama pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Naujosiomis taisyklėmis bus:

• nustatyti įtraukesni priėmimo kriterijai,
• supaprastintos procedūros,
• sudarytos palankesnės sąlygos judumui ES,
• palengvintas šeimų susijungimas,
• sudarytos labai dideles galimybės patekti į darbo rinką.

• Teisėta migracija: Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl sistemos, skirtos aukštos kvalifikacijos darbuotojams pritraukti (pranešimas spaudai, 2021 m. gegužės 18 d.)

2020 m. gruodžio 16 d. gavusi Europos Parlamentui pritarimą, Taryba priėmė reglamentą, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. ES daugiametė finansinė programa (DFP). Reglamente numatytas ilgalaikis 1 074,3 mlrd. € biudžetas 27 ES valstybėms narėms.

Išlaidos migracijos ir sienų valdymo srityse per ateinančius septynerius metus sudarys 22,7 mlrd. €. Buvo gerokai padidinta parama migracijai ir sienų valdymui, be kita ko tam, kad iki 2027 m. būtų skiriamas finansavimas iki 10 000 Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros sienų apsaugos pareigūnų.

• 2021–2027 m. ES ilgalaikis biudžetas (bendra informacija)

2020 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisija pristatė naują migracijos ir prieglobsčio paktą ir penkis naujus pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais būtų reformuojamos ES prieglobsčio taisyklės.

ES ministrai aptarė svarbiausius pakto elementus, įskaitant išorės aspektą, siūlomą etapą prieš įsigaliojimą, solidarumo mechanizmą, vidaus migraciją ir prieglobsčio valdymą, įvairias grąžinimo gerinimo priemones, agentūrų vaidmenį, teisėtus atvykimo į Europą būdus ir integraciją.

• Vidaus reikalų ministrų vaizdo konferencija (2020 m. gruodžio 14 d.)

Valstybės narės, kurios patiria didžiausią poveikį, Komisija ir atitinkamos ES agentūros informavo vidaus reikalų ministrus apie naujausius įvykius prie ES išorės sienų su Turkija. Ministrai taip pat įvertino, kaip įgyvendinamos kovo 4 d. vidaus reikalų ministrų pareiškime nurodytos priemonės, įskaitant FRONTEX skubios pasienio pagalbos pajėgų dislokavimą ir papildomos techninės pagalbos teikimą.

Pirmininkas Charles’is Michelis ir pirmininkė Ursula von der Leyen Briuselyje susitiko su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoğanu. Vadovai aptarė dvišalius santykius, ES ir Turkijos pareiškimo dėl migracijos, saugumo ir stabilumo regione įgyvendinimą ir krizę Sirijoje.

Šiandienos susitikimas su prezidentu R. T. Erdoğanu yra svarbus žingsnis teisinga linkme. Tiek Turkija, tiek ES turi stengtis, kad būtų visapusiškai įgyvendintas ES ir Turkijos pareiškimas dėl migracijos siekiant sušvelninti padėtį. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis

• Pirmininko Charles’io Michelio kalba po susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoğanu, 2020 m. kovo 9 d.

Taryba pripažino Turkijai tenkančios migracijos naštos padidėjimą ir rizikos veiksnius, su kuriais ji susiduria savo teritorijoje, taip pat jos įdėtas dideles pastangas priimant 3,7 mln. migrantų ir pabėgėlių. Ministrai taip pat pakartojo, kad ES visiškai solidarizuojasi su Graikija, kuri atsidūrė precedento neturinčioje padėtyje, taip pat su Bulgarija, Kipru ir kitomis valstybėmis narėmis, dedančiomis pastangas valdyti ES išorės sienas.

• Užsienio reikalų tarybos pareiškimas (pranešimas spaudai 2020 m. kovo 6 d.)

Vidaus reikalų ministrai aptarė padėtį prie ES išorės sienų ir pareiškė solidarumą su Graikija, Bulgarija, Kipru ir kitomis valstybėmis narėmis, kurios galėtų patirti panašų poveikį, taip pat solidarumą su jų pastangomis valdyti ES išorės sienas.Jie taip pat patvirtino savo įsipareigojimą stiprinti paramą spaudimą patiriančioms teritorijoms, be kita ko, dislokuojant FRONTEX skubios pasienio pagalbos pajėgas ir teikiant papildomą techninę pagalbą.

• Pareiškimas dėl padėties prie ES išorės sienų, 2020 m. kovo 4 d.

ES vidaus reikalų ministrai aptarė ES migracijos ir prieglobsčio politikos ateitį, remdamiesi pirmininkaujančios Suomijos parengta ataskaita. Debatų metu ministrai palankiai įvertino Komisijos ketinimą pateikti naują migracijos ir prieglobsčio paktą. Jie patvirtino, kad būtina laikytis visapusiško požiūrio į migraciją, kuris apima veiksmus visais valdžios lygmenimis ir visų maršrutų mastu.

• Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2019 m. gruodžio 2–3 d.

Taryba priėmė peržiūrėtą reglamentą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros. Stiprinami agentūros pajėgumai personalo ir techninės įrangos srityse. Be to, jai suteikiami platesni įgaliojimai remti valstybių narių veiklą, visų pirma sienų kontrolės, grąžinimo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis srityse.

• Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos. Taryba priėmė peržiūrėtą reglamentą (pranešimas spaudai, 2019 11 08)

Vidaus reikalų ministrai aptarė su migracija susijusią padėtį. Jie aptarė migracijos visais maršrutais padėtį ES, ypač daug dėmesio skirdami rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu atvykstančių asmenų skaičiaus didėjimui. Be to, jie apžvelgė neseniai padarytą Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Maltos pareiškimą dėl laikinos išlaipinimo tvarkos.

• Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2019 10 07–08

Taryba pratęsė EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA įgaliojimus iki 2020 m. kovo 31 d.

Operacijos karinio jūrų laivyno išteklių naudojimas liks laikinai sustabdytas, kol valstybės narės tęs darbą atitinkamuose forumuose, kad rastų sprendimą dėl išlaipinimo, vykdydamos tolesnę veiklą, susijusią su 2018 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadomis.

• EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA įgaliojimai pratęsti iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (pranešimas spaudai, 2019 03 29)

2019–2024 m. ES strateginėje darbotvarkėje ES vadovai paragino toliau plėtoti visapusiškai veikiančią išsamią migracijos politiką.

„Tęsime ir gilinsime bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis kovodami su neteisėta migracija be prekyba žmonėmis ir užtikrindami veiksmingą grąžinimą. Vidaus aspekto atžvilgiu turime susitarti dėl veiksmingos migracijos ir prieglobsčio politikos. Reikia pasiekti konsensusą dėl Dublino reglamento, kad jį būtų galima reformuoti užtikrinant atsakomybės ir solidarumo pusiausvyrą, atsižvelgiant į asmenis, išlaipintus po paieškos ir gelbėjimo operacijų.“ 2019–2024 m. strateginė darbotvarkė

• Nauja 2019–2024 m. strateginė darbotvarkė

Taryba priėmė reglamentą, kuriuo siekiama pagerinti Europos imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo veikimą. Naujosiomis taisyklėmis bus sustiprintas bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas tarp ryšių palaikymo pareigūnų, kuriuos valstybės narės arba ES siunčia į trečiąsias valstybes spręsti su imigracija susijusių klausimų.

• Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai. Taryba priėmė naujas taisykles siekiant pagerinti veiksmų koordinavimą (pranešimas spaudai, 2019 06 14)

Šiandien Taryba susitarė dėl dalinės derybinės pozicijos dėl peržiūrėtos Grąžinimo direktyvos. Naujosiomis taisyklėmis siekiama padidinti veiksmingo neteisėtų migrantų grąžinimo mastą. Į šią poziciją įtraukti visi siūlomos peržiūros aspektai, išskyrus nuostatas dėl pasienio procedūros dėl grąžinimo.

• Migracijos politika. Taryba susitarė dėl dalinės derybinės pozicijos dėl Grąžinimo direktyvos (pranešimas spaudai, 2019 06 07)

ES didina paramos priemonėms migracijos, sienų valdymo ir saugumo srityse apimtį, kad padėtų įveikti didėjančius iššūkius. Taryba susitarė dėl dalinių bendrų požiūrių dėl trijų sektorinių pasiūlymų vidaus reikalų srityje 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) kontekste.

• Migracijos politika. Taryba susitarė dėl dalinės derybinės pozicijos dėl Grąžinimo direktyvos (pranešimas spaudai, 2019 06 07)

Taryba patvirtino Vizų kodekso reglamento pakeitimus, kuriais praplečiamos turimos priemonės, kuriomis reaguojama į nelegalios migracijos keliamus iššūkius.

• Vizų politika. ES atnaujino taisykles, siekdama palengvinti teisėtas keliones ir kovoti su nelegalia migracija (pranešimas spaudai, 2019 06 06)

Ambasadoriai Europos Sąjungai Tarybos vardu patvirtino Europos Parlamento ir Tarybai pirmininkaujančios Rumunijos pasiektą neoficialų susitarimą dėl Reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų. Dabar naująsias taisykles turės oficialiai priimti Europos Parlamentas ir Taryba.

• Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos. Taryba patvirtino susitarimą dėl didesnių įgaliojimų (pranešimas spaudai, 2019 04 01)

Taryba pratęsė EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA įgaliojimus iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

Operacijos vadui pateikti nurodymai dėl su veikla susijusių priežasčių sustabdyti operacijos SOPHIA karinio jūrų laivyno išteklių naudojimą šio pratęsimo metu. Tolesnių veiksmų, vykdomų atsižvelgiant į 2018 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kontekste ES valstybės narės tęs darbą atitinkamuose forumuose ieškodamos sprendimo dėl išlaipinimo.

• EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA įgaliojimai pratęsti iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (pranešimas spaudai, 2019 03 29)

Ambasadoriai ES susitarė dėl Tarybos derybinės pozicijos dėl reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų. Remdamasi šiais įgaliojimais Tarybai pirmininkaujanti Rumunija pradės derybas su Europos Parlamentu.

Šiuo metu stiprinami Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) pajėgumai personalo ir techninės įrangos srityse. Be to, jai suteikiami platesni įgaliojimai siekiant remti valstybių narių veiklą sienų apsaugos, grąžinimo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis srityse.

• Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos. Taryba susidarė dėl derybinės pozicijos (pranešimas spaudai, 2019 02 20)

Ambasadoriai Europos Sąjungai Tarybos vardu patvirtino Europos Parlamento ir Tarybai pirmininkaujančios Rumunijos pasiektą neoficialų susitarimą dėl pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiamas Vizų kodeksas.

Naujosiomis taisyklėmis bus pagerintos sąlygos teisėtiems keliautojams ir praplėstos turimos priemonės, kuriomis reaguojama į nelegalios migracijos keliamus iššūkius.

• Vizų politika. Taryba patvirtino susitarimą dėl Vizų kodekso pakeitimų (pranešimas spaudai, 2019 02 20)

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Parlamentas pasiekė neformalų susitarimą dėl naujų taisyklių, kuriomis siekiama sustiprinti Europos imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklą. Šiuos pareigūnus valstybės narės arba ES siunčia į trečiąsias valstybes spręsti su imigracija susijusių klausimų.

• Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą (pranešimas spaudai, 2019 02 18)

Taryba pratęsė EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA įgaliojimus iki 2019 m. kovo 31 d. Šia operacija siekiama suardyti neteisėto migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje verslo modelį.

• EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA įgaliojimai pratęsti iki 2019 m. kovo 31 d. (pranešimas spaudai, 2018 12 21)

Gruodžio mėn. įvykusiame ES aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai aptarė migracijos klausimus. Jie paragino toliau plėtoti ES išorės migracijos politiką ir ją įgyvendinti.

Sąjungos vidaus politikos atžvilgiu vadovai paprašė teisėkūros institucijų skubiai užbaigti derybas dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų (EBCG).

Jie taip pat paragino toliau dėti pastangas siekiant užbaigti derybas dėl Prieglobsčio agentūros, Grąžinimo direktyvos ir ES prieglobsčio sistemos reformos.

• Europos Vadovų Taryba, 2018 12 13–14

Taryba susitarė dėl dalinio bendro požiūrio dėl pasiūlymo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų. Šis bendras požiūris apima nuostatas, susijusias su grąžinimu ir bendradarbiavimu su trečiosiomis šalimis.

Siūlomomis taisyklėmis FRONTEX bus sudaryta galimybė

• teikti techninę ir operatyvinę paramą valstybėms narėms grąžinimo operacijų metu
• stiprinti bendradarbiavimą ne tik su kaimyninėmis, bet ir su kitomis trečiosiomis šalimis.

• Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos. Taryba pasiekė dalinį susitarimą dėl grąžinimo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis (pranešimas spaudai, 2018 12 06)

Taryba susitarė dėl konkrečių kovos su neteisėto migrantų gabenimo tinklais stiprinimo priemonių. Taip reaguojama į ES vadovų raginimą, išsakytą spalio mėn. susitikime.

Konkretūs veiksmai grindžiami šiais elementais:

• tvirtesnis tarpžinybinis požiūris tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu
• kuo geresnis naudojimasis esamų operatyvinių priemonių sinergija
• kuo didesnis naudojimasis ES išorės priemonėmis.

• Neteisėtas migrantų gabenimas. Taryba patvirtino kovai su neteisėto gabenimo tinklais skirtą priemonių rinkinį (pranešimas spaudai, 2018 12 06)

Vadovai paragino intensyvinti kovą su neteisėtai migrantus gabenančiais asmenimis. Jie paprašė Tarybos šiuo tikslu ne vėliau kaip gruodžio mėn. parengti priemonių rinkinį.

Vadovai taip pat nurodė, kad reikia nuveikti daugiau siekiant toliau užkirsti kelią nelegaliai migracijai. Jie paragino stiprinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis.

Be to, vadovai paprašė Europos Parlamento ir Tarybos pirmumo tvarka išnagrinėti neseniai pateiktus Komisijos pasiūlymus, susijusius su migracija ir prieglobsčiu.

• Europos Vadovų Taryba, 2018 10 18

Taryba aptarė Komisijos pasiūlymą pratęsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros įgaliojimus ir iki 2020 m. padidinti jos personalo skaičių iki 10 000. Vidaus reikalų ministrai pareiškė bendrą norą stiprinti agentūros įgaliojimus, visų pirma grąžinimo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis srityse. Jie taip pat pasidalijo nuomonėmis apie Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros nuolatinių pajėgų dydį, struktūrą, užduotis ir įgaliojimus, taip pat apie laiką, kurio reikia šioms nuolatinėms pajėgoms suformuoti iki galo.

• Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2018 10 11–12

Valstybių ar vyriausybių vadovai Zalcburge dalyvavo neformalioje dalykinėje vakarienėje migracijos klausimu. Vadovai susitarė stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, įskaitant Egiptą. Pirmininkas Donaldas Tuskas dar rugsėjo mėn. susitiks su Prezidentu Abdeliu Fattahu al-Sisi, kad bendradarbiavimas būtų tęsiamas. Šiuo atžvilgiu vadovai taip pat susitarė 2019 m. vasario mėn. surengti ES ir Arabų Valstybių Lygos aukščiausiojo lygio susitikimą.

• Neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas, 2018 09 19–20

ES valstybės narės susitarė, kaip finansuoti ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei skirtą papildomą 3 mlrd. € sumą Sirijos pabėgėliams remti:

• 2 mlrd. € suma bus finansuojama iš ES biudžeto
• 1 mlrd. € sumą finansuos valstybės narės proporcingai jų ES bendrųjų nacionalinių pajamų daliai.

• Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė. Valstybės narės susitarė dėl išsamių papildomo finansavimo aspektų (pranešimas spaudai, 2018 06 29)

Dviejų dienų susitikime Briuselyje ES vadovai susitarė dėl priemonių sustiprinti kovą su neteisėtai migrantus gabenančiais asmenimis ir dar labiau sumažinti nelegalią migraciją visais migracijos maršrutais.

ES vadovai pritarė tam, kad būtų išplėtota regioninių išlaipinimo platformų, skirtų per paieškos ir gelbėjimo operacijas jūroje išgelbėtiems žmonėms, koncepcija.

• Europos Vadovų Taryba, 2018 06 28–29

Taryba perkėlė į ES teisę birželio 7 d. JT sankcijas, taikomas šešiems Libijoje veikiantiems prekiautojams žmonėmis ir neteisėtai žmones gabenantiems asmenims. Tai pirmas kartas, kai JT nustatė sankcijas prekiautojams žmonėmis.

• Kova su prekyba žmonėmis Libijoje: atsižvelgdama į JT sprendimą, ES nustatė sankcijas šešiems prekiautojams žmonėmis ir neteisėtai žmones gabenantiems asmenims (pranešimas spaudai, 2018 06 14)

Vidaus reikalų ministrai aptarė esamą padėtį ir tolesnius veiksmus įvairiais migracijos klausimais. Jie apsvarstė, kaip sustiprinti įvairiose srityse vykdomą darbą, įskaitant:

• paramą ES agentūroms
• tolesnį ES ir Turkijos pareiškimo nuostatų laikymąsi
• pakankamo finansavimo teikimą ES pagalbos Afrikai patikos fondui
• paramą partneriams Vakarų Balkanuose.

• Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2018 06 04–05

Taryba pritarė didesniam Europos investicijų banko skolinimui už ES ribų vykdomiems projektams, kuriais sprendžiamos migracijos problemos. 3,7 mlrd. € skiriama viešojo ir privačiojo sektorių projektams, kuriais šalinamos pagrindinės migracijos priežastys.

• EIB. Taryba patvirtino papildomų 3,7 mlrd. € skyrimą migracijos problemoms spręsti (pranešimas spaudai, 2018 02 27)

Europos Vadovų Taryboje buvo surengti debatai dėl ES migracijos politikos išorės ir vidaus aspektų. Vadovai išnagrinėjo, kas per praėjusius dvejus metus davė rezultatų, o kas – ne, ir aptarė, kaip sustiprinti šią politiką.

Be to, ES vadovai pareiškė, jog sieks, kad ne vėliau kaip 2018 m. birželio mėn. būtų susitarta dėl Dublino sistemos reformos. Debatai buvo grindžiami prieš aukščiausiojo lygio susitikimą pirmininko D. Tusko išplatintu pranešimu.

• Europos Vadovų Tarybos susitikimas (2017 12 14–15)

Ambasadoriai ES susitarė dėl įgaliojimų vesti derybas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo ir dėl geresnių prieglobsčio prašytojų gyvenimo sąlygų užtikrinimo visoje ES taisyklių projekto. Dabar pirmininkaujanti valstybė narė pradės derybas su Europos Parlamentu.

• Prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos. Taryba susitarė dėl įgaliojimų vesti derybas (pranešimas spaudai, 2017 11 29)

Taryba priėmė reglamentą dėl atvykimo ir išvykimo sistemos ir reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamos Šengeno sienų kodekso nuostatos, susijusios su atvykimo ir išvykimo sistema.

Taikant šią sistemą bus registruojama informacija apie ne ES piliečių, kertančių Šengeno zonos išorės sienas, atvykimą, išvykimą ir atsisakymą jiems leisti atvykti.

• Atvykimo ir išvykimo sistema: galutinis priėmimas Taryboje (pranešimas spaudai, 2017 11 20)

Ambasadoriai ES susitarė dėl įgaliojimų vesti derybas dėl reglamento, kuriuo nustatoma perkėlimo į ES sistema, skirta prieglobsčio prašytojų priėmimui.

Reglamento projektu siekiama:

• užtikrinti teisėtus ir saugius būdus atvykti į ES
• nustatyti bendras perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo taisykles
• padėti sumažinti spaudimą ES nepriklausančiose šalyse, į kurias priverstinai perkelta daug prieglobsčio prašytojų.

• Perkėlimo į ES sistema. Taryba pasirengusi pradėti derybas (pranešimas spaudai, 2017 11 15)

ES vadovai susitarė tvirčiau remti Italijos bendradarbiavimą su Libija ir skirti pakankamą finansavimą su migracija susijusiems projektams Šiaurės Afrikoje. „Per kelias ateinančias savaites turėtume pamatyti konkrečius rezultatus“, – po susitikimo sakė Pirmininkas D. Tuskas.

Jie taip pat įsipareigojo gruodžio mėn. įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime tęsti derybas dėl Dublino sistemos reformos, kad 2018 m. pirmą pusmetį būtų pasiektas bendras sutarimas.

• Europos Vadovų Tarybos susitikimas, 2017 m. spalio 19–20 d.

Taryba pratęsė EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA įgaliojimus iki 2018 m. gruodžio 31 d. Be to, Taryba iš dalies pakeitė operacijos įgaliojimus siekdama:

• sukurti besimokančiųjų stebėsenos mechanizmą, kad būtų užtikrintas ilgalaikis Libijos pakrančių apsaugos pajėgų mokymo veiksmingumas
• vykdyti naujos rūšies stebėjimo veiklą ir rinkti informaciją apie neteisėtą naftos eksportą iš Libijos
• išplėsti galimybes dalytis informacija apie prekybą žmonėmis su valstybių narių teisėsaugos institucijomis, FRONTEX ir Europolu.

• EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA įgaliojimai pratęsti iki 2018 m. gruodžio 31 d. (pranešimas spaudai, 2017 07 25)

Ambasadoriai ES patvirtino pirmininkaujančios Maltos ir Europos Parlamento birželio 29 d. pasiektą susitarimą dėl politinių klausimų, susijusių su pasiūlymu dėl atvykimo ir išvykimo sistemos, ir pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiamos Šengeno sienų kodekso nuostatos, susijusios su atvykimo ir išvykimo sistema.

Tai padės pasiekti bendrą susitarimą, kai bus išspręsti likę techniniai klausimai.

Taikant šią sistemą bus registruojama informacija apie ne ES piliečių, kertančių Šengeno zonos išorės sienas, atvykimą, išvykimą ir atsisakymą jiems leisti atvykti.

• Atvykimo ir išvykimo sistema. Taryba patvirtino pirmininkaujančios valstybės narės ir Europos Parlamento susitarimą dėl pagrindinių politinių nuostatų (pranešimas spaudai, 2017 06 30)

Pirmininkaujančios Maltos ir Europos Parlamento atstovai pasiekė plataus masto politinį susitarimą ad referendum dėl visų dvylikos Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros reglamento skyrių.

Užbaigus tolesnį su konstatuojamosiomis dalimis susijusį darbą, artimiausioje ateityje susitarimą turės patvirtinti Nuolatinių atstovų komitetas. Be to, susitarimas neapima tam tikrų teksto dalių, susijusių su kitais dokumentų rinkinio dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) peržiūros teisės aktų pasiūlymais, kurių galutinės redakcijos dar neparengtos.

• ES prieglobsčio agentūra. Pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Parlamentas pasiekė bendrą politinį susitarimą (pranešimas spaudai, 2017 06 29)

ES vadovai paragino imtis tolesnių veiksmų siekiant sustabdyti migrantų srautą iš Libijos į Italiją centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu. Jie visų pirma akcentavo:

• Libijos pakrančių apsaugos pajėgų tolesnio mokymo ir aprūpinimo įranga užtikrinimą
• glaudesnį bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis
• intensyvesnes pastangas siekiant didinti grąžinimą.

Jie teigė, kad turėtų būti nedelsiant pradėti taikyti readmisijos susitarimai su ES nepriklausančiomis šalimis. ES vadovai taip pat pakartojo, kad reikia pertvarkyti bendrą Europos prieglobsčio sistemą.

• Europos Vadovų Taryba, 2017 06 22–23

Ministrai priėmė Tarybos išvadas, kuriose dar kartą patvirtinta, kad vaikai migrantai turi teisę būti apsaugoti pagal atitinkamas ES teisės nuostatas, įskaitant ES pagrindinių teisių chartiją, ir pagal tarptautinę teisę dėl vaiko teisių.

2015 m. ir 2016 m. 30 procentų prieglobsčio prašytojų ES buvo vaikai; labai daug šių vaikų nebuvo lydimi savo šeimos narių.

• Tarybos išvados dėl vaikų migrantų apsaugos

Taryba leido laikinai pratęsti vidaus sienų kontrolę išimtinėmis aplinkybėmis. Austrija, Vokietija, Danija, Švedija ir Norvegija gali toliau taikyti proporcingą ir laikiną tam tikrų savo sienų dalių kontrolę ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

• Šengeno erdvė. Taryba rekomendavo ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams pratęsti vidaus sienų kontrolę

Taryba priėmė rekomendaciją dėl laikinos vidaus sienų kontrolės pratęsimo išimtinėmis aplinkybėmis. Austrija, Vokietija, Danija, Švedija ir Norvegija turėtų toliau taikyti proporcingą ir laikiną tam tikrų savo sienų dalių kontrolę ne ilgiau kaip tris mėnesius.

• Šengeno erdvė. Taryba rekomendavo pratęsti vidaus sienų kontrolę

Neformaliame aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai priėmė Maltos deklaraciją, kurioje daugiausia dėmesio skiriama priemonėms, skirtoms migrantų srautui centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu sustabdyti ir neteisėto žmonių gabenimo verslo modeliui išardyti. Visų pirma 28 ES valstybių ar vyriausybių vadovai susitarė stiprinti bendradarbiavimą su Libija; 2016 m. iš šios šalies išvyko 90 % migrantų.

• Europos Vadovų Tarybos narių Maltos deklaracija „Migracijos išorės aspektai: centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršruto problemos sprendimas“, 2017 m. vasario 3 d.

Greitojo reagavimo rezervą sudaro 1 500 pareigūnų. Juos skirti įsipareigojo ES, valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys. Krizės atveju jie bus nedelsiant perduoti FRONTEX, o ji galės juos dislokuoti per penkias darbo dienas.

• Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra suformavo greitojo reagavimo rezervą

Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) patvirtino su Europos Parlamentu sutartą kompromisinį tekstą dėl Šengeno sienų kodekso dalinio pakeitimo, kad būtų sugriežtinti patikrinimai pagal atitinkamas duomenų bazes prie išorės sienų.

• Šengeno sienų kodeksas. Susitarimas sugriežtinti patikrinimus prie išorės sienų

Ministrai aptarė trūkumus įgyvendinant įvairias iki šiol patvirtintas migracijos srities priemones. Jie įsipareigojo visų pirma padidinti agentūroms (ypač Europos prieglobsčio paramos biurui (EASO)) valstybių narių siunčiamų ekspertų skaičių.

Be to, Taryboje buvo aptarta bendros Europos prieglobsčio sistemos reforma ir ministrai patvirtino pirmininkaujančios valstybės narės pasiūlytą trejopą požiūrį.

• Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2016 m. spalio 13–14 d.

2016 m. spalio 6 d. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra oficialiai pradėjo savo veiklą. Atidarymo ceremonija surengta Kapitan Andrejevo pasienio kontrolės punkte prie Bulgarijos išorės sienos su Turkija.

„Kuriame naują realybę prie mūsų išorės sienų. Tai yra konkretus bendro įsipareigojimo, dėl kurio susitarta Bratislavos veiksmų gairėse, rezultatas, taip pat realus valstybių narių vienybės įrodymas“, – pareiškė šiuo metu rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujantis Slovakijos Ministras Pirmininkas Robertas Fico. „Tai padės mums vėl užtikrinti Šengeno susitarimo laikymąsi“, – pridūrė jis.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra atidžiai stebės ES išorės sienas ir bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad galėtų greitai nustatyti ir pašalinti visas galimas grėsmes ES išorės sienų saugumui.

Taryba galutinai patvirtino Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų sukūrimą. Pagrindinis jų vaidmuo – padėti užtikrinti integruotą išorės sienų valdymą. Jos užtikrins veiksmingą migracijos srautų valdymą ir aukšto lygio saugumą ES.

• Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos: galutinis patvirtinimas

Politinis ir saugumo komitetas leido EUNAVFOR MED operacijai SOPHIA pradėti vykdyti dvi papildomas pagalbines užduotis:

• rengti Libijos pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno pajėgų mokymą
• padėti įgyvendinti JT ginklų embargą atviroje jūroje prie Libijos krantų.

• EUNAVFOR MED operacijai SOPHIA leista pradėti vykdyti dvi papildomas pagalbines užduotis

Taryba pratęsė EUCAP SAHEL Niger įgaliojimus iki 2018 m. liepos 15 d. Taryba taip pat pritaikė misijos įgaliojimus, kad Nigerio valdžios institucijoms būtų padedama plėtoti politiką, metodus ir procedūras siekiant geriau kontroliuoti neteisėtą migraciją.

• Pratęsti ir iš dalies pakeisti misijos EUCAP SAHEL Niger įgaliojimai ir susitarta dėl jos biudžeto

Europos Komisija pateikė antrą pasiūlymų pertvarkyti bendrą Europos prieglobsčio sistemą rinkinį ir pasiūlymą sukurti bendrą perkėlimo į ES sistemą.

• Bendros Europos prieglobsčio sistemos reformos užbaigimas
• Plėtoti teisines priemones. Komisija siūlo sukurti bendrą perkėlimo į ES sistemą

Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) patvirtino siūlomo reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų kompromisinį tekstą; dėl šio teksto buvo susitarta su Europos Parlamentu. Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas sudarys Europos agentūra (dabartinė FRONTEX agentūra, kuriai bus pavestos papildomos užduotys) ir Šengeno šalių nacionalinės institucijos, atsakingos už sienų valdymą.

• Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos. Taryba patvirtino susitarimą su Parlamentu

Taryba pratęsė EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA įgaliojimus vieniems metams iki 2017 m. liepos 27 d. Ji taip pat išplėtė operacijos įgaliojimus įtraukdama dvi pagalbines užduotis:

• rengti Libijos pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno pajėgų mokymą
• padėti įgyvendinti JT ginklų embargą atviroje jūroje prie Libijos krantų.

• EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA įgaliojimai pratęsti vieniems metams ir įtrauktos dvi naujos užduotys

Ministrai aptarė dabartinę padėtį, daugiausia dėmesio skirdami kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimui ir migracijos srautų Viduržemio jūros centrinėje dalyje klausimui. Jie dar kartą patvirtino, kad turi būti paspartintas migrantų grąžinimas iš Graikijos į Turkiją. Be to, dalyvaujančių valstybių buvo paprašyta paspartinti Sirijos pabėgėlių perkėlimą iš Turkijos į ES ir prieglobsčio prašytojų perkėlimą Europos Sąjungoje iš Graikijos ir Italijos.

Taryba priėmė sprendimą, kuriuo vieniems metams sustabdomi Švedijos įsipareigojimai dėl asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimo Europos Sąjungoje iš Italijos ir Graikijos. Ji taip pat priėmė išvadas dėl grąžinimo ir readmisijos.

• 2016 m. birželio 9–10 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdis

Europos Komisija pateikė komunikatą dėl partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo.

• Komisijos komunikatas dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę

Komisija taip pat pateikė pasiūlymą dėl direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukšto lygio įgūdžių reikalaujantį darbą sąlygų.

• Komisijos pasiūlymas pertvarkyti Mėlynosios kortelės sistemą, skirtą aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš ES nepriklausančių šalių

G 7 paragino imtis visuotinio pobūdžio veiksmų reaguojant į migracijos ir pabėgėlių krizę. Vadovai įsipareigojo didinti tarptautinę paramą, kad būtų patenkinti pabėgėlių ir juos priimančių bendruomenių poreikiai. Jie paragino finansų įstaigas ir dvišalius donorus prisidėti prie jų teikiamos paramos. Vadovai taip pat susitarė plėsti galimybes naudotis teisėtos migracijos kanalais ir paskatino kurti perkėlimo į ES programas.

• Visas vadovų pareiškimo tekstas, G 7 aukščiausiojo lygio susitikimas, 2016 m. gegužės 26–27 d., Japonija
• G 7 aukščiausiojo lygio susitikimas, 2016 m. gegužės 26–27 d., Isė-Šima (Japonija)

Ministrai aptarė migracijos išorės aspektus. Jie apžvelgė Valetos veiksmų plano ir ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimą.

Taryba priėmė išvadas dėl EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA, kuriomis vieniems metams pratęsiamas operacijos įgaliojimų terminas ir jie papildomi dviem pagalbinėmis užduotimis.

• Tarybos išvados dėl migracijos išorės aspektų
• Tarybos išvados dėl EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA
• Užsienio reikalų taryba, 2016 05 23

Vidaus reikalų ministrai pasikeitė nuomonėmis apie dabartinę padėtį. Jie visų pirma aptarė kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimą ir migrantų srautų centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje klausimą.

Dalyvaujančių valstybių paprašyta paspartinti Sirijos pabėgėlių perkėlimą į ES iš Turkijos ir prieglobsčio prašytojų perkėlimą Europos Sąjungoje iš Graikijos ir Italijos pagal galiojančius sprendimus.

• Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2016 05 20

Taryba priėmė įgyvendinimo sprendimą, kuriuo pateikiama rekomendacija, kuria leidžiama toliau vykdyti laikiną vidaus sienų kontrolę išimtinėmis aplinkybėmis. Austrija, Vokietija, Danija, Švedija ir Norvegija turėtų toliau taikyti proporcingą laikiną tam tikrų savo sienų dalių kontrolę ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

• Taryba priėmė rekomendaciją dėl tolesnio vidaus sienų kontrolės vykdymo

Ministrai aptarė Valetos veiksmų plano įgyvendinimą ir Skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo klausimą. Jie taip pat apžvelgė dabartinę padėtį, susijusią su aukšto lygio dialogais su šalimis partnerėmis.

Taryba aptarė, kaip ilgalaikių krizių atveju būtų galima geriau padėti perkeltiesiems asmenims ir pabėgėliams.

• Užsienio reikalų taryba (vystymasis), 2016 05 12

Europos Komisija pateikė keletą pasiūlymų dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos reformos.

• Kuriame tvarią ir teisingą bendrą Europos prieglobsčio sistemą

Komisija taip pat pateikė pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pateikiama rekomendacija dėl tolesnio laikinos vidaus sienų kontrolės taikymo išimtinėmis aplinkybėmis.

Vidaus reikalų ministrai išnagrinėjo pažangą, padarytą įgyvendinant esamas priemones. Be to, jie dar kartą patvirtino, kad reikia sparčiau įgyvendinti 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimą.

Ministrai buvo informuoti apie pažangą, susijusią su reglamento dėl Europos sienų apsaugos pajėgų projektu.

• Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2016 m. balandžio 21 d.

Ministrai aptarė migracijos išorės aspektus. Jie įvertino pažangą, padarytą įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškime nustatytas priemones, ir apžvelgė iniciatyvas, kurių imtasi dėl centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršruto. Be to, jie pabrėžė kovos su prekiautojais žmonėmis bei neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis veiksmus ir ES paramą Afrikai.

• Užsienio reikalų taryba, 2016 04 18–19

Nuolatinių atstovų komitetas pritarė Tarybos derybinei pozicijai dėl siūlomo reglamento dėl Europos sienų apsaugos pajėgų. Kai Europos Parlamentas priims savo poziciją, pirmininkaujanti valstybė narė pradės derybas, kad iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos būtų pasiektas politinis susitarimas.

Pagrindinis Europos sienų apsaugos pajėgų tikslas būtų dalijantis atsakomybe užtikrinti ir įgyvendinti Europos integruotą sienų valdymą prie ES išorės sienų. Jas sudarytų Europos sienų apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės institucijos.

• Europos sienų apsaugos pajėgos. Taryba pasirengusi vesti derybas su Parlamentu

Remdamasi kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimu Europos Komisija pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti Tarybos sprendimą dėl asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimo ES iš Italijos ir Graikijos. Pagal šį pasiūlymą būtų numatyta sirų perkėlimui iš Turkijos į ES panaudoti 54 000 vietų, kurios dar nebuvo paskirtos šalims.

• Pasiūlymas dėl sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas 2015 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimas, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje

Europos Vadovų Taryba toliau nagrinėjo savo visapusišką strategiją, skirtą migracijos krizei įveikti.

Kovo 18 d. susitikime ES ir Turkijos vadovai pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama sustabdyti neteisėtos migracijos srautus per Turkiją į Europą, sužlugdyti neteisėtai žmones gabenančių asmenų verslo modelį ir suteikti migrantams alternatyvią galimybę, kad jie nerizikuotų savo gyvybe.

• Europos Vadovų Taryba, 2016 m. kovo 17–18 d.
• ES ir Turkijos pareiškimas, 2016 m. kovo 18 d.
• Europos Vadovų Tarybos išvados, 2016 m. kovo 17–18 d.

Taryba patvirtino 2016 m. kovo 9 d. Komisijos pasiūlytą taisomojo biudžeto projektą. Ji susitarė iš 2016 m. ES biudžeto skirti 100 mln. € įsipareigojimų asignavimų sumą ir 80,2 mln. € mokėjimų asignavimų sumą, kad būtų galima remti Graikiją ir kitas valstybes nares, kurios kenčia nuo pabėgėlių krizės.

Taisomojo biudžeto projektą dabar turi patvirtinti Europos Parlamentas.

Kovo 15 d. Taryba priėmė reglamentą, pagal kurį ES galės padėti Graikijai ir kitoms nukentėjusioms valstybėms narėms spręsti sudėtingos humanitarinės padėties, susidariusios dėl migracijos krizės, problemas. ES humanitarinės pagalbos tikslas – aprūpinti pabėgėlius maistu, pastoge, vandeniu, vaistais ir kitais būtiniausiais reikmenimis.

• Pabėgėlių krizė. Taryba sukūrė skubios paramos mechanizmą

Ministrai aptarė dabartinę padėtį ir pareiškimo, dėl kurio kovo 7 d. susitarė ES vadovai, įgyvendinimą. Be to, pirmininkaujanti valstybė narė juos informavo apie dabartinę padėtį, susijusią su siūlomu reglamentu, kuriuo sukuriamos Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos.

Taryba priėmė išvadas dėl neteisėto migrantų gabenimo. Be to, ji priėmė įgyvendinimo sprendimą dėl 30 % prieglobsčio prašytojų, priskirtų Austrijai pagal Sprendimą 2015/1601, perkėlimo Europos Sąjungoje laikino sustabdymo.

• Tarybos išvados dėl neteisėto migrantų gabenimo
• Tarybos įgyvendinimo sprendimas dėl 30 % prieglobsčio prašytojų, priskirtų Austrijai pagal Sprendimą (ES) 2015/1601, perkėlimo Europos Sąjungoje laikino sustabdymo

Taryba susitarė dėl skubios pagalbos mechanizmo krizėms ES spręsti. Tokiu būdu ES galės padėti Graikijai ir kitoms nukentėjusioms valstybėms narėms spręsti sudėtingos humanitarinės padėties, susidariusios dėl migracijos krizės, problemas. ES humanitarinės pagalbos tikslas – aprūpinti pabėgėlius maistu, pastoge, vandeniu, vaistais ir kitais būtiniausiais reikmenimis.

Šis pasiūlymas turi būti pateiktas Bendrųjų reikalų tarybai, kad būtų oficialiai priimtas kovo 15 d. posėdyje.

• Pabėgėlių krizė. Taryba patvirtino skubią paramą ir taip įrodė, kad yra solidari su Graikija

ES vadovai surengė susitikimą su Turkija siekdami stiprinti bendradarbiavimą migracijos krizės klausimais. Jie paragino visiškai ir skubiai įgyvendinti ES ir Turkijos veiksmų planą ir sumažinti neteisėtai iš Turkijos į Graikiją atvykstančių asmenų skaičių.

Jie taip pat aptarė keletą naujų kovos su krize pasiūlymų. Pirmininkui D. Tuskui buvo patikėta užduotis iki kito Europos Vadovų Tarybos susitikimo išsiaiškinti tam tikrus šių pasiūlymų aspektus.

• ES valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas su Turkija, 2016 m. kovo 7 d.
• ES valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimas, 2016 m. kovo 7 d.

Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama skubios pagalbos teikimo krizių atveju Europos Sąjungoje priemonė. Tokiu būdu būtų suteikta galimybė teikti humanitarinę pagalbą reaguojant į didelę valstybes nares veikiančią krizę, įskaitant dabartinę migracijos krizę.

• Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl skubios paramos teikimo ES

Ministrai aptarė dabartinę migracijos padėtį ir pakartojo, kad reikia rasti bendrą europinį sprendimą. Daugiausia dėmesio jie skyrė pažangai, padarytai įgyvendinant esamas priemones, bendradarbiavimui su Turkija ir Vakarų Balkanų maršrutui.

Taryba taip pat apžvelgė darbą, padarytą nagrinėjant pasiūlymą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų.

• Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2016 m. vasario 25 d.

ES vadovai priėmė išvadas dėl migracijos krizės. Daugiausia dėmesio jie skyrė poreikiui siekti bendro europinio sutarimo dėl migracijos ir jau priimtų sprendimų įgyvendinimui. Jie pabrėžė, kad reikia daryti pažangą siekiant:

• įgyvendinti ES ir Turkijos veiksmų planą
• teikti humanitarinę pagalbą pabėgėliams, be kita ko, Vakarų Balkanuose
• užtikrinti visapusišką migrantų antplūdžio valdymo centrų veikimą
• įgyvendinti sprendimus dėl perkėlimo Europos Sąjungoje, grąžinimo ir readmisijos
• gerinti išorės sienų valdymą
• atkurti įprastą Šengeno erdvės veikimą.

• Europos Vadovų Taryba, 2016 m. vasario 18–19 d.

Taryba priėmė rekomendaciją dėl rimtų trūkumų, nustatytų vertinant, kaip Graikija taiko Šengeno acquis nuostatas išorės sienų valdymo srityje, pašalinimo. Rekomendacijoje siūloma Graikijai imtis taisomųjų veiksmų šiems trūkumams pašalinti.

• Rekomendacija dėl didelių trūkumų, nustatytų 2015 m. vertinant, kaip Graikija taiko Šengeno acquis nuostatas išorės sienų valdymo srityje, pašalinimo
• Šengeno acquis taikymo Graikijoje įvertinimas. Taryba priėmė rekomendaciją dėl išorės sienų valdymo trūkumų pašalinimo

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas kartu su kitais pasaulio vadovais dalyvavo konferencijoje Londone – ten jis paskelbė apie 3 mlrd. € ES įnašą 2016 m. siekiant padėti Sirijos gyventojams. Ši parama skirta gyventojams Sirijoje ir pabėgėliams bei juos priimančioms bendruomenėms kaimyninėse šalyse.

• Londono konferencijoje ES įsipareigojo skirti daugiau kaip 3 mlrd. € sirams
• Pirmininko Donaldo Tusko kalba Londone vykusioje konferencijoje „Parama Sirijai ir visam regionui“

Valstybės narės susitarė, kaip finansuoti ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, kuriai skirta 3 mlrd. €. Tokiu būdu ES galės teikti papildomą humanitarinę pagalbą pabėgėliams Turkijoje ir juos priimančioms bendruomenėms.

• Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė. Valstybės narės susitarė dėl finansavimo aspektų

Taryba nusprendė, kad įvykdytos visos sąlygos, kad vykdant EUNAVFOR MED operaciją SOPHIA atviroje jūroje būtų galima įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2240. Šia rezoliucija sustiprinami operacijos SOPHIA įgaliojimai 2 operacijos etapu (atviroje jūroje) imtis priemonių kovojant su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis iš Libijos teritorijos ir nuo jos pakrantės. 2 etapas pradėtas įgyvendinti 2015 m. spalio 7 d.

• 2016 m. sausio 20 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas dėl JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2240 įgyvendinimo
• JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2240 priėmimas

Ministrai taip pat aptarė ES poziciją rengiantis 2016 m. vasario 4 d. Londone įvyksiančiai paramos Sirijai teikėjų konferencijai. Šioje konferencijoje siekiama spręsti pabėgėlių ilgalaikių ekonominių poreikių klausimą regione ir padidinti labiausiai nukentėjusioms šalims skiriamą finansavimą.

Europos Vadovų Taryba įvertino, kaip įgyvendinami ankstesniuose susitikimuose priimti sprendimai, ir susitarė paspartinti veiksmus, susijusius su:

• migrantų antplūdžio valdymo centrų veikimu
• sprendimų dėl perkėlimo Europos Sąjungoje ir grąžinimo priemonių įgyvendinimu
• ES išorės sienų kontrole
• bendradarbiavimu su kilmės ir tranzito šalimis.

ES vadovai taip pat paprašė Tarybos skubiai išnagrinėti gruodžio 15 d. pateiktą Europos Komisijos pasiūlymą dėl ES išorės sienų stiprinimo.

• Europos Vadovų Tarybos išvados dėl migracijos (2015 m. gruodžio 17 d.)
• Europos Vadovų Taryba, 2015 m. gruodžio 17–18 d.

Įgyvendinant Europos migracijos darbotvarkę, Europos Komisija pateikė pasiūlymų, kuriais siekiama užtikrinti ES išorės sienų apsaugą ir veiksmingesnį migracijos valdymą, rinkinį.

• Europos Komisijos pasiūlymų, kurių tikslas – užtikrinti Europos išorės sienų apsaugą, rinkinys (Europos Komisija, pranešimas spaudai)

Komisija taip pat pateikė:

• Rekomendaciją dėl pabėgėlių iš Sirijos savanoriškos humanitarinio priėmimo sistemos su Turkija (Europos Komisijos pranešimas spaudai)
• pasiūlymą dėl laikino Švedijos įsipareigojimų pagal ES perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmą sustabdymo (Europos Komisijos pranešimas spaudai)

Teisingumo ministrai susipažino su pažangos ataskaita dėl veiksmų, susijusių su teisminiu bendradarbiavimu ir kova su ksenofobija.

Vidaus reikalų ministrai surengė diskusiją dėl anksčiau sutartų priemonių įgyvendinimo ir veiksmų, kurių reikia Šengeno erdvei stiprinti.

• Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2015 m. gruodžio 3–4 d.

ES ir Turkija priėmė bendrą veiksmų planą, skirtą dėl padėties Sirijoje kilusiai pabėgėlių krizei spręsti.

ES ir jos valstybės narės sustiprins savo politinius ir finansinius įsipareigojimus, kad būtų sustabdytas per Turkiją į ES plūstantis migrantų srautas. ES yra įsipareigojusi iš pradžių suteikti Turkijai 3 mlrd. € vertės papildomų išteklių, kad padėtų Turkijai pagerinti šiuo metu šalyje esančių Sirijos pabėgėlių padėtį.

Veiksmų plane taip pat numatytas intensyvesnis bendradarbiavimas migrantų, kuriems nereikia tarptautinės apsaugos, klausimu.

Be to, ES ir Turkijos readmisijos susitarimas bus pradėtas visiškai taikyti nuo 2016 m. birželio mėn. ES ir Turkija taip pat siekia ne vėliau kaip 2016 m. spalio mėn. užbaigti į Šengeno erdvę atvykstančių Turkijos piliečių vizų režimo liberalizavimo procesą.

• Valstybių ar vyriausybių vadovų ir Turkijos susitikimas. ES ir Turkijos pareiškimas, 2015 m. lapkričio 29 d.
• Europos Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų ir Turkijos susitikimas, 2015 m. lapkričio 29 d.

Migrantų integracija buvo bendras keturių dalių Tarybos posėdžio diskusijų klausimas. Ministrai daugiausia dėmesio skyrė:

• jaunimo politikos ir darbo su jaunimu vaidmeniui, kiek tai susiję su migracija
• švietimo ir mokymo strategijoms, skirtoms neseniai atvykusiems migrantams ir migrantų kilmės asmenims integruoti
• kultūrų dialogo vaidmeniui gerinant migrantų ir priimančiųjų šalių tarpusavio supratimą
• šviečiamajam sporto potencialui siekiant padėti palankių sąlygų neturintiems jaunuoliams, įskaitant migrantus

• Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdis, 2015 m. lapkričio 23–24 d.

Ministrai daugiausia dėmesio skyrė tolesnei veiklai, susijusiai su spalio 8 d. įvykusia aukšto lygio konferencija, skirta Vakarų Balkanų maršruto klausimui, ir lapkričio 11–12 d. Valetos aukščiausiojo lygio susitikimu migracijos klausimais. Jie palankiai įvertino Valetoje vykusias diskusijas su Afrikos šalimis partnerėmis. Vakarų Balkanų ir rytinio maršruto klausimu jie aptarė bendradarbiavimą su Turkija, Libanu ir Jordanija.

• 2015 m. lapkričio 16–17 d. Užsienio reikalų tarybos posėdis

ES valstybių ar vyriausybių vadovai susitiko su kolegomis iš Afrikos šalių aptarti migracijos klausimų. Jie susitarė dėl veiksmų plano, kuriame daugiausia dėmesio skiriama penkioms prioritetinėms sritims:

• pagrindinių neteisėtos migracijos ir priverstinio gyventojų perkėlimo priežasčių šalinimui
• darbo, susijusio su teisėtos migracijos kanalų propagavimu ir organizavimu, gerinimui
• migrantų ir prieglobsčio prašytojų apsaugos stiprinimui
• kovai su migrantų išnaudojimu ir prekyba jais
• veiksmingesniam bendradarbiavimui grąžinimo, readmisijos ir reintegracijos srityse.

• 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetos aukščiausiojo lygio susitikimo veiksmų planas
• 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetos aukščiausiojo lygio susitikimo politinė deklaracija
• Valetos aukščiausiojo lygio susitikimas migracijos klausimais, 2015 m. lapkričio 11–12 d.

ES vadovai aptarė naujausius migracijos krizės pokyčius ir tai, kaip sparčiau įgyvendinti priemones, dėl kurių susitarta rugsėjo ir spalio mėnesiais. Visų pirma jie daugiausia dėmesio skyrė diskusijoms dėl bendradarbiavimo su Turkija.

Pirmininkas D. Tuskas taip pat pakartojo, jog reikia, kad ES susigrąžintų savo išorės sienų kontrolę ir pradėtų veiksmingai registruoti migrantus.

• Pirmininko Donaldo Tusko kalba spaudos konferencijoje po neformalaus ES valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimo
• 2015 m. lapkričio 12 d. neformalus ES valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas

Ministrai priėmė išvadas, kuriose nustatytos papildomos priemonės, skirtos pabėgėlių ir migracijos krizei spręsti. Šiose išvadose daugiausia dėmesio skirta:

• vykdomo perkėlimo Europos Sąjungoje proceso paspartinimui
• ES išorės sienų stiprinimui
• kovai su prekyba žmonėmis ir neteisėtu žmonių gabenimu
• grąžinimo ir readmisijos procedūrų tobulinimui.

Taryba pritarė pirmininkaujančios valstybės narės sprendimui visiškai aktyvuoti integruotą politinio atsako į krizes mechanizmą (IPCR).

• Tarybos išvados dėl priemonių pabėgėlių ir migracijos krizei spręsti
• Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2015 m. lapkričio 9 d.

Pirmininkaujantis Liuksemburgas nusprendė pradėti taikyti integruoto politinio atsako į krizes mechanizmo priemones dalijimosi informacija režimu. ES valstybių narių ir institucijų prašoma nuolat dalytis naujausia informacija apie padėtį vietoje per bendrą internetinę platformą. Komisija ir EIVT reguliariai teiks integruotą pateiktos informacijos analizę.

Šių veiksmų tikslas – stebėti, kaip kinta migrantų srautai, padėti priimti sprendimus ir geriau įgyvendinti sutartas priemones.

• Migracijos krizė. ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, aktyvuodama IPCR, gerina valstybių narių dalijimąsi informacija

ES ministrai surengė išsamius debatus dėl migracijos, daugiausia dėmesio skirdami vystomajam bendradarbiavimui. Jie susitarė stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis siekiant spręsti bendrus uždavinius, su kuriais šiuo metu susiduria Europa ir jos šalys partnerės.

• Užsienio reikalų taryba, 2015 m. spalio 26 d.

Albanijai, Austrijai, Bulgarijai, Graikijai, Kroatijai, buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, Rumunijai, Serbijai, Slovėnijai, Vengrijai ir Vokietijai atstovaujantys vadovai susitarė dėl 17 punktų veiksmų plano siekiant gerinti šalių, per kurias eina Vakarų Balkanų migracijos maršrutas, bendradarbiavimą, kad būtų išspręsta pabėgėlių krizė regione.

• Vadovų pareiškimas po susitikimo dėl Vakarų Balkanų maršrutu atvykstančių pabėgėlių srautų

ES vadovai susitarė dėl tam tikrų prioritetų:

• bendradarbiavimas su kilmės ir tranzito šalimis: jie palankiai įvertino susitarimą dėl ES ir Turkijos bendro veiksmų plano ir susitarė siekti, kad būsimame Valetos aukščiausiojo lygio susitikime būtų susitarta dėl konkrečių veiklos priemonių
• ES išorės sienų stiprinimas, be kita ko, taikant integruotą sienų valdymo sistemą, kuri apims platesnius įgaliojimus nei dabartiniai FRONTEX įgaliojimai, ir papildomas šimtų sienos apsaugos pareigūnų skyrimas, siekiant apsaugoti migrantų antplūdžio vietas Graikijoje ir Italijoje
• grąžinimas ir readmisija: pagerinti įgyvendinimą pagal galiojančius teisės aktus bei susitarimus ir sustiprinti FRONTEX vaidmenį.

• Europos Vadovų Tarybos susitikimas, 2015 m. spalio 15 d.
• Europos Vadovų Tarybos išvados, 2015 m. spalio 15 d.
• Pabėgėlių krizė. Ataskaitos dėl prioritetinių veiksmų įgyvendinimo pažangos (Europos Komisija)

ES užsienio reikalų ministrai aptarė migracijos išorės aspektus. Taryba priėmė išvadas, skirtas spalio 15 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo diskusijoms.

• Tarybos išvados dėl migracijos, 2015 m. spalio 12 d.
• Užsienio reikalų tarybos posėdis, 2015 m. spalio 12 d.

Taryba aptarė ES išorės sienų valdymo ateityje klausimą ir priėmė išvadas dėl grąžinimo politikos ateities.

• Tarybos išvados dėl grąžinimo politikos ateities, 2015 m. spalio 8 d.
• Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdis, 2015 m. spalio 8–9 d.

ES vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai susitiko su kolegomis iš Turkijos, Libano, Jordanijos ir Vakarų Balkanų. Taip pat dalyvavo asocijuotosios šalys Šveicarija, Norvegija, Lichtenšteinas ir Islandija.

Konferencijos tikslas – stiprinti visų partnerių bendradarbiavimą, didinti solidarumą ir užtikrinti tvarkingą pabėgėlių ir migrantų srautų valdymą. Joje buvo priimta deklaracija.

• Aukšto lygio konferencijos rytinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Vakarų Balkanų maršruto klausimu deklaracija
• Konferencija rytinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Vakarų Balkanų maršruto klausimu, 2015 m. spalio 8 d.

Politinis ir saugumo komitetas susitarė 2015 m. spalio 7 d. pradėti kovos su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis operacijos 2 etapo pirmąją fazę. Tokiu būdu bus galima atviroje jūroje įsilaipinti į įtartinus laivus, juos apieškoti, konfiskuoti bei nukreipti, laikantis tarptautinės teisės normų.

Jie taip pat susitarė pakeisti operacijos pavadinimą ir pavadino ją „Sophia“ – kūdikio, gimusio operacijoje dalyvavusiame laive, vardu.

• EUNAVFOR MED: ES susitarė pradėti aktyvųjį kovos su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis operacijos etapą ir ją pervadinti operacija SOPHIA

ES vadovai susitarė dėl tam tikrų prioritetinių veiksmų:

• reaguoti į neatidėliotinus pabėgėlių poreikius teikiant paramą UNHCR, Pasaulio maisto programai, Libanui, Jordanijai, Turkijai ir kitoms šalims
• padėti Vakarų Balkanų šalims valdyti pabėgėlių srautus
• šalinti pagrindines neteisėtos migracijos Afrikoje priežastis
• spręsti prie ES išorės sienų susidariusios padėties klausimą
• padėti pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms, sukuriant migrantų antplūdžio valdymo centrus ir užtikrinant perkėlimą Europos Sąjungoje bei grąžinimą.

Jie taip pat aptarė, kaip būtų galima išspręsti ilgalaikius migracijos iššūkius, ir paragino atnaujinti diplomatines pastangas dėl Sirijos ir Libijos.

• Neformalaus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimo pareiškimas, 2015 m. rugsėjo 23 d.
• Neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas, 2015 m. rugsėjo 23 d.

Taryba priėmė sprendimą, kuriuo sukuriamas laikinas ir išimtinis asmenų perkėlimo iš Italijos ir Graikijos į kitas valstybes nares mechanizmas. Šis mechanizmas bus taikomas 120 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos.

• Tarybos sprendimas, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje
• Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdis, 2015 m. rugsėjo 22 d.

Taryba priėmė galutinį sprendimą, kuriuo sukuriamas laikinas ir išimtinis asmenų perkėlimo iš Italijos ir Graikijos į kitas valstybes nares mechanizmas. Šis mechanizmas bus taikomas 40 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos.

Pirmininkaujanti valstybė narė parengė išvadas, kuriose išdėstyta veiksmų, skirtų migracijos krizei išspręsti, eiga.

• Taryba susitarė dėl 40 000 pabėgėlių perkėlimo iš Graikijos ir Italijos
• Skaityti visą pirmininkaujančios valstybės narės išvadų tekstą
• Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdis, 2015 m. rugsėjo 14 d.

Taryba priėmė teigiamą įvertinimą susitarusi, kad įvykdytos perėjimo prie 2 etapo pirmosios fazės sąlygos. Šis įvertinimas buvo vienas iš formalių veiksmų, kuriuos reikia atlikti pereinant prie operacijos 2 etapo atvirojoje jūroje.

• EUNAVFOR MED: Taryba priėmė teigiamą įvertinimą dėl perėjimo prie 2 etapo pirmosios fazės atvirojoje jūroje sąlygų

Pagal gegužės mėn. pristatytą Europos migracijos darbotvarkę Europos Komisija pateikė antrą pasiūlymų rinkinį pabėgėlių krizei spręsti, kurį sudaro:

• pasiūlymas dėl skubaus 120 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimo Europos Sąjungoje iš pirmųjų su migrantų antplūdžiu susiduriančių šalių
• nuolatinis perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmas, skirtas visoms valstybėms narėms
• bendras saugių kilmės šalių Europos sąrašas
• veiksmingesnė grąžinimo politika
• pabėgėlių rėmimo priemonių viešųjų pirkimų taisyklių vadovas
• pabėgėlių krizės išorės aspekto sprendimo priemonės
• patikos fondas Afrikai.

• Europos Komisijos pasiūlymų, kuriais siekiama spręsti pabėgėlių krizę, rinkinys (Europos Komisijos pranešimas spaudai)

Vidaus reikalų ministrai susitarė dėl kiekvienos valstybės narės indėlio perkeliant Europos Sąjungoje ir į ES asmenis, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos – iš viso 54 760 asmenų.

Jie taip pat priėmė išvadas dėl tam tikrų trečiųjų šalių priskyrimo prie saugių kilmės šalių.

• Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdis, 2015 m. liepos 20 d.

Remdamiesi Komisijos darbotvarke ir diskusijų Taryboje rezultatais, ES vadovai susitarė dėl tam tikrų priemonių, apimančių šias sritis:

• perkėlimą Europos Sąjungoje ir perkėlimą į ES
• grąžinimą ir readmisiją
• bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.

• Europos Vadovų Tarybos išvados, 2015 m. birželio 25–26 d.
• Europos Vadovų Tarybos susitikimas, 2015 m. birželio 25–26 d.

Taryba pradėjo operaciją EUNAVFOR MED – jūrų pajėgų operaciją siekiant kovoti su prekyba žmonėmis ir neteisėtu žmonių gabenimu Viduržemio jūroje. Ši misija vykdoma vienas po kito einančiais etapais. Pirmojo etapo metu daugiausia dėmesio skiriama neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklų stebėsenai ir vertinimui.

• Taryba pradeda ES jūrų pajėgų operaciją, kuria siekiama sužlugdyti neteisėtai žmones gabenančių asmenų ir prekiautojų žmonėmis veiklą Viduržemio jūros regione

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas paskyrė ambasadorių Pierre’ą Vimont’ą vadovauti pasirengimui ES ir Afrikos šalių Valetos konferencijai.

• Pirmininkas D. Tuskas skiria Pierre’ą Vimont’ą asmeniniu pasiuntiniu Valetos konferencijoje, 2015 m. birželio 16 d.

Birželio mėn. įvykusiame Tarybos posėdyje ES vidaus reikalų ministrai aptarė įvairius Europos Komisijos pasiūlytos Europos migracijos darbotvarkės aspektus ir jos įgyvendinimo dokumentų rinkinį.

Dauguma delegacijų palankiai įvertino tai, kad ji yra visapusiško ir kompleksinio pobūdžio, taip pat tai, kad joje numatyti įvairūs neatidėliotini veiksmai esamoms krizėms spręsti ir siūlomos ilgalaikės priemonės, kurių imantis turėtų būti nustatyta reali Europos migracijos politika.

• Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2015 m. birželio 15–16 d.

Po to, kai prieš dvi savaites buvo pristatyta Europos migracijos darbotvarkė, Europos Komisija pateikė pirmą priemonių, skirtų migracijos krizei spręsti, rinkinį:

• pasiūlymą dėl skubaus 40 000 asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimo iš Italijos ir Graikijos į kitas valstybes nares
• rekomendaciją, kuria valstybių narių prašoma perkelti 20 000 asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, iš ES nepriklausančių šalių
• ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planą
• gaires dėl pirštų atspaudų ėmimo
• viešų konsultacijų dėl Mėlynosios kortelės direktyvos ateities dokumentą.

• Migracijos krizei spręsti skirtų pasiūlymų rinkinys, 2015 m. gegužės 27 d. (Europos Komisijos pranešimas spaudai)

Po balandžio 23 d. įvykusio neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo Taryba pakartojo, kad reikia intensyvinti darbą, susijusį su migracijos ir vystymosi sąsajomis. Ji paprašė Europos Komisijos ir EIVT rengti konkrečias priemones.

• Užsienio reikalų taryba (vystymasis), 2015 m. gegužės 26 d.

Vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos nurodymais Taryba susitarė įsteigti ES karinę operaciją EUNAVFOR MED, skirtą neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis Viduržemio jūroje verslo modeliui suardyti.

• Taryba įsteigė ES jūrų pajėgų operaciją, kuria siekiama sužlugdyti neteisėto žmonių gabenimo veiklą Viduržemio jūros regione

Taryba susitarė sustiprinti ES civilinės misijos Nigeryje veikimo sritį siekiant padėti Nigerio valdžios institucijoms užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir kovoti su susijusiais nusikaltimais.

• EUCAP SAHEL Niger misija padės užkirsti kelią neteisėtai migracijai
• EUCAP SAHEL Niger (EIVT)

2015 m. gegužės 13 d. Europos Komisija priėmė Europos migracijos darbotvarkę. Joje pabrėžiamas geresnio migracijos valdymo poreikis ir akcentuojama, jog tai yra bendra atsakomybė.

Darbotvarkė apima visus migracijos valdymo aspektus, o migracijos vidaus ir išorės aspektai joje išdėstyti visiškai kompleksiškai.

Joje nustatyti konkretūs veiksmai ir priemonės šiose keturiose srityse:

• neteisėtos migracijos paskatų mažinimo
• gyvybių gelbėjimo ir išorės sienų apsaugos
• griežtos prieglobsčio politikos
• naujos teisėtos migracijos politikos.

Po 2015 m. balandžio mėn. tragiškų įvykių Viduržemio jūroje ES valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė sutelkti visas pastangas, kad žmonės daugiau nežūtų jūroje ir būtų pašalintos pagrindinės migracijos priežastys. Jie nusprendė, kad reagavimo veiksmų reikia imtis keturiose pagrindinėse srityse:

• pajėgumų jūroje stiprinimo
• kovos su prekiautojais žmonėmis
• nelegalios migracijos srautų prevencijos
• vidaus solidarumo ir atsakomybės stiprinimo.

ES vadovai pabrėžė pagrindinį būsimo Komisijos komunikato dėl Europos migracijos darbotvarkės vaidmenį ir paragino surengti Valetos aukščiausiojo lygio susitikimą migracijos klausimams aptarti su Afrikos ir kitomis svarbiausiomis šalimis.

Jie taip pat paragino skubiai sustiprinti operacijas „Triton“ ir „Poseidon“, 2015 ir 2016 m. skiriant joms bent tris kartus daugiau finansinių išteklių.

• 2015 m. balandžio 23 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo pareiškimas