"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2023 m. birželio 8–9 d.
Pagrindiniai rezultatai
Vidaus reikalų taryba, birželio 8 d.
Prieglobstis ir migracija
Taryba susitarė dėl dviejų pagrindinių prieglobsčio ir migracijos dokumentų: Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamento ir Prieglobsčio procedūros reglamento. Šie abu teisės aktai yra naujos Europos migracijos ir prieglobsčio politikos, kuri bus teisinga, veiksminga ir tvari ilguoju laikotarpiu, pagrindas.
Migracija yra bendras Europos uždavinys ir atsakomybė. Šiandien pasiektas susitarimas yra didelis žingsnis į priekį siekiant teisingos ir tvarios Europos migracijos ir prieglobsčio politikos.
Švedijos migracijos ministrė Maria Malmer Stenergard
Prieglobsčio procedūros reglamentu nustatoma visoje ES taikytina bendra procedūra, kurios valstybės narės turi laikytis, kai asmenys prašo tarptautinės apsaugos. Reglamentu taip pat nustatomos pasienio procedūrų taisyklės, kad prie ES išorės sienų būtų galima greitai įvertinti, ar prašymai yra pagrįsti arba priimtini.
Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentas (PMVR) turėtų pakeisti dabartinį Dublino reglamentą. PMVR tikslas – nustatyti, kuri valstybė narė yra atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Juo taip pat nustatomas naujas migracijos valdymo ir solidarumo mechanizmas, kuriuo būtų užtikrintas tolygesnis migrantų paskirstymas ES.
ES migracijos ir prieglobsčio teisės aktų sistema ir migracijos išorės aspektas yra dvi tos pačios monetos pusės. Taryba susipažino su Komisijos ir pirmininkaujančios valstybės narės pateikta informacija apie padėtį, susijusią su migracijos išorės aspektu, įskaitant tokius klausimus kaip pasauliniai migracijos srautai ir ES bendradarbiavimas su išorės partneriais siekiant valdyti migracijos spaudimą. Ypač daug dėmesio skirta veiksmų planui dėl vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Atlanto vandenyno maršruto ir padėčiai Tunise, Egipte bei Irake.
Šengeno erdvė
Šengeno taryba, remdamasi Komisijos pateikta 2023 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita, pasikeitė nuomonėmis apie bendrą Šengeno erdvės padėtį. Ministrai susitarė dėl sričių, kurioms kito 2023–2024 m. Šengeno tarybos ciklo metu Šengeno taryba turėtų skirti ypač daug dėmesio:
sienų su Bulgarija ir Rumunija kontrolės panaikinimas,
grąžinimo sistemų veiksmingumo didinimas,
teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais stiprinimas,
darbo migracijos ir sienų valdymo srityje intensyvinimas.
Šengeno taryba taip pat aptarė bevizių režimų stebėseną. Ministrai paragino strategiškiau taikyti ES vizų politiką. Jie iš esmės palankiai įvertino Komisijos ketinimą šių metų antrą pusmetį pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kad bevizio režimo sustabdymo mechanizmas būtų veiksmingesnis. Tai turėtų padėti ES geriau kovoti su piktnaudžiavimo beviziais režimais atvejais ir smarkiai sumažinti neteisėtą migraciją į ES, kurią lemia tai, kad kaimyninių šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, vizų politika nėra pakankamai suderinta.
ES agentūra, atsakinga už IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymą (eu-LISA), informavo ministrus apie ES informacinių sistemų sąveikumo įgyvendinimą. Šias sistemas valstybės narės naudoja kovai su nusikalstamumu, sienų kontrolei ir migracijos srautų valdymui. Agentūra, be kita ko, informavo apie šių sistemų įgyvendinimo padėtį. Spalio mėn. TVR tarybos posėdyje turėtų būti pateiktas patikslintas šių sistemų techninės parengties tvarkaraštis.
Tame pačiame posėdyje toliau svarstant Šengeno klausimus, Rumunija informavo apie 2023 m. gegužės 9 d. įvykusį Šengeno valstybių narių ministrų forumą. Rumunija ir Bulgarija informavo delegacijas apie bandomuosius projektus prieglobsčio, grąžinimo ir sienų valdymo srityse. Galiausiai pirmininkaujanti valstybė narė pateikė informacijos apie dabartinius pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusių su Šengeno erdve.
Vidaus saugumas / teisėsauga
Pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija pateikė ministrams naujausios informacijos apie tai, kad įsteigta Prieigos prie duomenų veiksmingai teisėsaugai užtikrinti aukšto lygio ekspertų grupė. Šios ekspertų grupės tikslas – parengti viziją, kaip spręsti dabartinius ir numatomus iššūkius teisėsaugos srityje atsižvelgiant į technologinę plėtrą, pavyzdžiui, ištisinio šifravimo elektroninių ryšių arba dirbtinio intelekto naudojimą, ir pasiūlyti rekomendacijų dėl ES politikos ir teisės aktų formavimo.
Vykdydami nusikaltimus, nusikaltėliai vis dažniau naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis. Turime užtikrinti, kad teisėsaugos agentūros turėtų priemonių, kurių joms reikia kovai su nusikalstamumu, o šiuo tikslu itin svarbi prieiga prie duomenų. Esu įsitikinęs, kad aukšto lygio ekspertų grupė svariai prisidės prie veiksmingesnės teisėsaugos užtikrinimo.
Švedijos teisingumo ministras Gunnaras Strömmeris
Europa vis dažniau susiduria su sudėtingomis ir ilgalaikėmis krizėmis – nuo didelio masto potvynių iki miškų gaisrų ir COVID-19. Dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą taip pat kyla didesnė cheminių, biologinių, radiologinių ar branduolinių (ChBRB) incidentų rizika. Atsižvelgdami į tai, ministrai patvirtino išvadas dėl visos visuomenės atsparumo didinimo civilinės saugos kontekste, įskaitant pasirengimą ChBRB grėsmėms. Taryba sutinka su tuo, kad civilinei saugai tenka svarbus vaidmuo didinant ES atsparumą ir mažinant ChBRB incidentų riziką.
Pietų metu aptarti kovos su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu klausimai. Į darbotvarkę taip pat įtrauktas Rusijos agresijos prieš Ukrainą poveikis ES vidaus saugumui ir nuo karo bėgančių žmonių laikinoji apsauga.
Be to, pirmininkaujanti valstybė narė informavo apie dabartinę padėtį, susijusią su kitais pasiūlymais dėl teisės aktų prieglobsčio, migracijos, sienų ir vizų srityje, taip pat su taisyklėmis, kuriomis siekiama užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus ir su ja kovoti.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Pagal punktą „Kiti klausimai“ Slovėnija pristatė Brdo proceso ministrų susitikimo, įvykusio 2023 m. balandžio 3–4 d. Portorože (Slovėnija), išvadas. Tas ministrų susitikimas buvo skirtas diskusijoms dėl dabartinių iššūkių vidaus saugumo ir migracijos srityje, o daugiausia dėmesio skirta glaudesniam bendradarbiavimui kovojant su neteisėtu migrantų gabenimu. Pirmininkaujanti valstybė narė informavo apie ES ir JAV teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimą, kuris vyks 2023 m. birželio 20–21 d. Stokholme. Pirmininkausiančios Ispanijos delegacija pristatė savo darbo programą.
ES ir JK bendradarbiavimo konkurencijos srityje susitarimas
Taryba be diskusijų priėmė sprendimą, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su JK dėl susitarimo dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija nagrinėjant konkurencijos bylas.
Šis susitarimas papildys 2021 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ir apims bendradarbiavimą su JK konkurencijos institucijomis klausimais, susijusiais su ES konkurencijos teisės taikymu.
Taryba priėmė penkis bendro požiūrio dokumentus – bendrąsias pozicijas dėl ES teisės aktų projektų, kurios yra būtina sąlyga norint pradėti derybas su Europos Parlamentu. Jų tikslas – geriau kovoti su organizuotu nusikalstamumu, apsaugoti viešuosius debatus, kovoti su smurtu prieš moteris ir kriminalizuoti ES sankcijų pažeidimus.
Kova su organizuotu nusikalstamumu yra vienas iš svarbiausių pirmininkaujančios Švedijos prioritetų. Šiandien priimti svarbūs sprendimai pagerins teisėsaugos gebėjimą kovoti su organizuotu nusikalstamumu, kartu gerbiant pagrindines žmogaus teises. Tai padidins visų ES valstybių narių piliečių laisvę ir saugumą.
Švedijos teisingumo ministras Gunnaras Strömmeris
ES griežtina taisykles dėl nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų susigrąžinimo ir konfiskavimo. Pagal atnaujintas taisykles, be kita ko, valstybės narės privalėtų užtikrinti, kad tam tikromis sąlygomis būtų galima konfiskuoti nepagrįstą turtą. Taryba susitarė dėl bendro požiūrio dėl šio teisės akto projekto.
Taryba susitarė dėl bendro požiūrio dėl siūlomo teisės akto dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP). Šio akto tikslas – užkirsti kelią nepagrįstiems ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesams prieš žurnalistus bei žmogaus teisių gynėjus ir nustatyti taisykles dėl teisių gynimo priemonių, skirtų apsaugai nuo tokių procesų. Priėmus siūlomą ES teisės aktą asmenys, kurių atžvilgiu iškeliamos SLAPP bylos, galės pasinaudoti įvairiomis procesinėmis garantijomis ir apsaugos priemonėmis.
Taryba susitarė dėl pozicijos siekiant atnaujinti ES kovos su prekyba žmonėmis direktyvą. Direktyvoje, be kita ko, bus aiškiai nurodyta, kad ji bus taikoma tokių formų išnaudojimui kaip priverstinė santuoka ir neteisėtas įvaikinimas. ES šalys taip pat turi užtikrinti, kad sankcijos galėtų būti taikomos asmenims, kurie sąmoningai naudojasi prekybos žmonėmis aukų teikiamomis paslaugomis.
Smurtas prieš moteris
Taryba susitarė dėl teisės akto dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje projekto. Šiuo aktu, be kita ko, siekiama, kad visoje ES būtų kriminalizuojami tokie veiksmai kaip moters lyties organų žalojimas, persekiojimas kibernetinėje erdvėje ar priekabiavimas kibernetinėje erdvėje. Į pasiūlymą taip pat įtraukti pranešimai apie smurtą prieš moteris, taip pat paramos ir pagalbos aukoms priemonės, įskaitant kompensacijas ir duomenų rinkimą.
Europos Sąjungoje kas trečia moteris yra patyrusi fizinį arba seksualinį smurtą, daugiausia vykdomą intymių partnerių (2014 m. duomenys). Apskaičiuota, kad vien 2020 m. kas antra jauna moteris patyrė kibernetinį smurtą dėl lyties. Todėl šis pasiūlymas bus didelis žingsnis į priekį kovojant su smurtu dėl lyties.
Taryba rengia naują teisės aktą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad ribojamųjų priemonių pažeidimai būtų kriminalizuojami. Juo būtų nustatytos minimalios sankcijos už ES sankcijų apėjimą ir pažeidimą. Taryba susitarė dėl bendro požiūrio dėl šio teisės akto projekto.
Be šių penkių bendro požiūrio dokumentų, pirmininkaujanti valstybė narė taip pat informavo ministrus apie kitus dar nepriimtus teisės aktų pasiūlymus teisingumo srityje: apie vykstančias diskusijas su Parlamentu dėl aplinkos apsaugos ir dėl teisingumo sistemų skaitmenizacijos, taip pat apie pasiūlymą dėl baudžiamojo proceso perdavimo (iš vienos valstybės narės į kitą).
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Kiti teisingumo ministrų posėdžio darbotvarkės punktai
Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis apie ES ribojamųjų priemonių, susijusių su Rusijos agresija prieš Ukrainą, pažeidimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos. Ministrai pasidalijo informacija apie priemones, kurių šiuo atžvilgiu ėmėsi jų nacionalinės institucijos, ir aptarė galimus geriausios praktikos pavyzdžius ir pagrindinius iššūkius. Diskusijos metu paaiškėjo, kad šie tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas yra sudėtingi, tačiau daugelis iššūkių yra bendri visoms valstybėms narėms. Daugelis delegacijų patvirtino, kad bus suteikta pridėtinės vertės, jei bus ir toliau keičiamasi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, o Eurojustas ir Europolas toliau rems nacionalines institucijas. 2023 m. kovo 23 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paprašė Tarybos ir Komisijos stiprinti visas būtinas vykdymo užtikrinimo priemones ir tuo tikslu kartu su valstybėmis narėmis parengti visiškai suderintą požiūrį.
Per debatus pietų metu pasikeista nuomonėmis apie kovos su organizuotu nusikalstamumu teisminius aspektus ir apie tai, kaip rasti pusiausvyrą tarp poreikio imtis veiksmingų tyrimo priemonių ir pagrindinių teisių apsaugos.
Ministrai susipažino su naujausia informacija apie pastarojo meto pokyčius, susijusius su Europos prokuratūra, pradėjusia veikti 2021 m. birželio mėn. 2022 m. Europos prokuratūra pradėjo 865 tyrimus ir jais remiantis šiuo metu vykdoma 1117 tyrimų: apskaičiuota tiriamų atvejų žala siekia 14,1 mlrd. €.
Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat supažindino su pažanga, padaryta ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos procese, ir aptarė, ką dar reikia padaryti, kad šis tikslas būtų pasiektas.
Pirmininkaujanti valstybė narė paskelbė išvadas dėl LGBTI asmenų saugumo Europos Sąjungoje.
Kiti klausimai
Pirmininkaujanti Švedija informavo ministrus apie ES ir JAV teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimą, kuris įvyks 2023 m. birželio 20–21 d. Stokholme. Latvija informavo delegacijas apie Europos Tarybos teisingumo ministrų konferenciją, kuri įvyks 2023 m. rugsėjo 11 d. Rygoje.
Kalbant apie asmens duomenų perdavimą trečiosioms valstybėms, Komisija informavo apie Japonijos atžvilgiu priimto sprendimo dėl tinkamumo peržiūrą, vykdomą darbą, susijusį su ES ir JAV duomenų privatumo sistema, ir 2023 m. teisingumo rezultatų suvestinę.
Slovėnijos ministras informavo delegacijas apie derybas dėl naujos Konvencijos dėl tarptautinio bendradarbiavimo genocido, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir kitų tarptautinių nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už juos klausimais ir jos priėmimą.
Galiausiai pirmininkausianti Ispanija informavo apie savo darbo programą.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Migracija yra bendras Europos uždavinys ir atsakomybė. Šiandien pasiektas susitarimas yra didelis žingsnis į priekį siekiant teisingos ir tvarios Europos migracijos ir prieglobsčio politikos.
Vykdydami nusikaltimus, nusikaltėliai vis dažniau naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis. Turime užtikrinti, kad teisėsaugos agentūros turėtų priemonių, kurių joms reikia kovai su nusikalstamumu, o šiuo tikslu itin svarbi prieiga prie duomenų. Esu įsitikinęs, kad aukšto lygio ekspertų grupė svariai prisidės prie veiksmingesnės teisėsaugos užtikrinimo.
Kova su organizuotu nusikalstamumu yra vienas iš svarbiausių pirmininkaujančios Švedijos prioritetų. Šiandien priimti svarbūs sprendimai pagerins teisėsaugos gebėjimą kovoti su organizuotu nusikalstamumu, kartu gerbiant pagrindines žmogaus teises. Tai padidins visų ES valstybių narių piliečių laisvę ir saugumą.